„Kaimynų mergaitė jau moka skaityti, o tu ne.“ „Pažiūrėk, kaip tavo draugas piešia, o tu tik terlioji.“ Manote, kad skatinate vaiką labiau stengtis. O iš tikrųjų užvedate uždelsto veikimo bombą.
Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie nuolat lyginami su kitais, iki 10 metų turi 30% didesnį nerimo lygį ir 40% mažesnę savivertę nei tie, kurių tėvai nelygina su kitais vaikais. Jūs vaiko nemotyvuojate. Jūs programuojate baimę.
Kodėl palyginimas griauna, o ne įkvepia
Manote, kad sakote: „Tu gali geriau.“ Vaikas girdi: „Tu blogas.“ Jų galvoje lyginimas suveikia kaip mirties nuosprendis. Vaikai nežino, kaip tobulėti; jie mato tik atotrūkį tarp savęs ir „idealo“. Ir šis atotrūkis atrodo neįveikiamas. Psichologai tai vadina „socialiniu palyginimu“.
Suaugusiam žmogui tai gali būti puikia motyvacija. Vaikui tai – nuodai. Jų smegenys dar neišmoko perdirbti konkurencijos į motyvaciją padaryti geriau. Jie suvokia lyginimą kaip grėsmę. Ir užuot bandę kažką daryti, jie pradeda gintis: vengia sunkių užduočių, meluoja apie savo sėkmes arba pyksta ant tų, kurie yra geresni.
Klausimas skaitytojui: ar kada nors esate pastebėję, kad pasakius „Tavo draugui sekasi geriau“, jūsų vaikas, užuot pradėjęs stengtis, paprasčiausiai užsisklendžia? Tai ne kaprizai. Tai – gynybos mechanizmas.
1 alternatyva: lyginkite juos su savimi vakarykščiais
Saugiausias ir veiksmingiausias būdas motyvuoti – parodyti pažangą. Ne „tu blogesnis už X“, o „šiandien tai padarei greičiau nei vakar“. Ne „tau tai nesigauna“, o „praeitą kartą padarei penkias klaidas, o šiandien – tris“. Tai suteikia vaikui kontrolės jausmą. Jis mato, kad jo pastangos veikia. Jis supranta, kad sėkmė priklauso nuo jo paties, o ne nuo to, kas geresnis ar blogesnis. Tai skatina vidinę motyvaciją – norą mokytis dėl paties proceso, o ne dėl pagyrimo.
2 alternatyva: susitelkite į pastangas, o ne į rezultatą.
Kai giriate už rezultatą („tu išsprendei uždavinį“), vaikas bijo padaryti klaidą. Kai giriate procesą („tu ieškojai sprendimo, nepasidavei“), jie nebijo bandyti. Tyrimai patvirtina, kad vaikai, kurie giriami už pastangas, dvigubai dažniau renkasi sudėtingas užduotis ir nepasiduoda, kai jiems nepavyksta. Lyginimasis su kitais visada – rezultatas. Alternatyva – kelias link rezultato. Pasakykite: „Matau, kaip sunkiai stengiesi”, „Ieškojai įvairių būdų“, „Nemetei užsiėmimo, kai pasidarė sunku“. Tai suteikia vaikams energijos.
3 alternatyva: pakeiskite vertinančius teiginius faktais
Užuot sakę „tu tai blogai padarei“, sakykite: „Šioje užduotyje yra dvi klaidos; išsiaiškinkime jas“. Užuot sakę „Tavo rezultatai yra blogesni nei kitų“, sakykite: „Galite šitą rezultatą pagerinti“. Vaikas neturėtų spėlioti, ar jis geras, ar blogas. Jis turėtų žinoti, ką galima patobulinti. Autorius įsitikinęs, kad vertinantys palyginimai – tai viso labo tėvų tinginystės požymis. Lengviau pasakyti: „Pažiūrėkite į X“, nei išsiaiškinti, kas tiksliai vaikui nesigauna. Tačiau tinginystė turi savo kainą. Ji kainuoja savivertę, pasitikėjimą savimi ir norą mokytis.
Atsakymai į populiarius klausimus apie vaiko lyginimą su kitais
Kaip pagirti vaiką, nelyginant jo su kitais, bet vis tiek motyvuojant
Girkite jo pastangas, o ne rezultatus. Būkite konkretūs: „Man patinka, kaip pasirinkai spalvas“, „Ilgai treniravaisi, ir tai jaučiasi“. Venkite apibendrinimų, tokių kaip „Tu šaunus“ – jie nesuteikia aiškios krypties. Girkite jo pažangą, palyginti su ankstesniu kartu: „Šiandien padarei greičiau nei vakar“.
Ką daryti, jei vaikas pats lygina save su kitais ir supyksta
Nenuvertinkite jo jausmų. Pasakykite: „Suprantu, kad jautiesi įskaudintas, kai kitiems sekasi geriau. Tačiau kiekvienas turi savo kelią. Pažvelkime, ką tu gali padaryti ir kiek daug padarei per pastarąjį mėnesį“. Perkelkite dėmesį nuo kitų sėkmių į jų pačių pažangą. Jei jie sako: „X gavo dešimtuką“, paklauskite: „O kokius pažymius gavai praėjusį semestrą?“
Ar įmanoma visiškai išvengti vaiko lyginimo su kitais, juk gyvenime jam teks konkuruoti?
Konkurencija gyvenime neišvengiama, tačiau vaikas turi išmokti su ja susidoroti, kai jo psichika tam pasiruošusi. Sveika konkurencija įmanoma nuo 6 iki 10 metų amžiaus, bet tik tada, kai vaikas pasitiki savimi. Jei nuolat lyginate jį su kitais, jūs neruošiate jo gyvenimui – jūs trypiate jo pasitikėjimą savimi. Pirmiausia ateina vidinė atrama, o paskui konkurencija. Ne atvirkščiai.
Apibendrinimas
Lyginimasis su kitais neveikia. Jis gąsdina, o ne įkvepia. Alternatyva – trys įrankiai: pažanga, lyginant su savimi, pagyrimas už pastangas ir faktai vietoje vertinimo. Jiems nereikia laiko, tik dėmesio.
Pradėkite jau šiandien. Užuot sakę „tau sekasi blogiau nei kitiems“, sakykite: „Šiandien tau sekėsi geriau nei vakar“. Užuot sakę „kodėl tu ne toks kaip jie“, paklauskite: „Ką galima būtų padaryti, kad būtų geriau?“ Ir pamatysite, kaip jūsų vaikas nustos bijoti daryti klaidas. Kaip jis pradės bandyti, kristi ir vėl atsistoti. Nes dabar jis žinos: jis vertinamas ne už tai, kad yra geresnis už kitus. Bet už tai, kad stengiasi būti geresnis už save ankstesnį. Ir tai yra vienintelis prasmingas palyginimas.
