Jūs kasdien sakote vaikui „tu protingas“, „šaunuolis“, „nuostabu“. Jam tai malonu. O po metų jis nustoja stengtis, kol jo nepagiriate.
Jis priprato, kad yra vertinamas už rezultatą, o ne už pastangas. Jūs stebitės: „Aš jį gyriau, o jis užaugo nepasitikintis savimi“. Nes gyrėte ne tai, ką reikėjo. Ir vaikas praranda motyvaciją.
„Tu protingas“ – blogiausias pagyrimas, kurį galite pasakyti
Kai vaikui sakote „tu protingas“, jis tiki, kad yra vertinamas už tai, koks yra. Bet kitą kartą, kai jam nepavyks atlikti užduoties, jis pagalvos: „Aš nesu protingas, jei man nepavyko“. Jis nustoja imtis sudėtingų dalykų, kad neprarastų jūsų pripažinimo. Karol Duek tyrimai parodė: vaikai, kuriuos gyrė už protą, rinkdavosi lengvas užduotis ir bijodavo klaidų. Vaikai, kuriuos gyrė už pastangas, rinkosi sudėtingas užduotis ir mokėsi iš klaidų. Skirtumas – viename žodyje.
Gyrimas už procesą: kaip kalbėti, kad nesukurtum priklausomybės
Ne „tu šaunuolis“, o „tu ilgai piešei ir nepasidavei“. Ne „gražu“, o „matau, kaip stengiesi suderinti spalvas“. Ne „tu protingas“, o „tu sugalvojai netradicinį sprendimą“. Konkretus pagyrimas parodo vaikui, kad jis vertinamas už pastangas, atkaklumą, kūrybiškumą. Jis supranta, kad gali daryti įtaką rezultatui. Savigarba tampa tvirta, o ne priklausoma nuo jūsų pritarimo. Autorius pats anksčiau sūnui sakydavo „tu protingas“, kol nepastebėjo, kad šis nustojo imtis sudėtingų užduočių. Perėjo prie „tu ilgai mąstei ir radai atsakymą“ – ir vaikas pradėjo kovoti su užduotimis, o ne jų vengti.
Kita klaida: girti už tai, ką vaikas privalo daryti pagal savo amžių
„Tu pats užsirišai batų raištelius, puiku!“ – 7 metų amžiaus vaikui tai jau nebėra pasiekimas. Dažnas gyrimas už įprastus dalykus sumenkina pagyrimo vertę. Vaikas nustoja jį girdėti. Girti reikia už realią pažangą: „Vakar tu negalėjai išspręsti šios užduoties, o šiandien išsprendei pats.“ „Tu greičiau susiruošei į mokyklą.“ Palyginimas su jo vakarykščia diena – galingiausias pagyrimas.
Teisinga technika: „ką aš matau + kodėl tai svarbu“
Universali formulė: apibūdinkite, ką matote, ir pasakykite, kodėl tai vertinga. „Matau, kad tris kartus perrašei užduotį, kad ji būtų tvarkinga. Tai reiškia, kad tu moki užbaigti pradėtą darbą.“ „Pastebėjau, kaip paaiškinai seseriai taisyklę. Tu moki suprantamai pasakoti.“ Vaikas girdi ne tik „puiku“, bet ir konkretų paaiškinimą. Jis pats pradeda pastebėti savo stipriąsias puses.
Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie teisingą pagyrimą
1. Ar galima visai negirti vaiko, kad jis nepriprastų?
Negalima. Vaikams reikalingas grįžtamasis ryšys. Be jo jie nesupranta, ką daro teisingai. Svarbu ne kiekis, o kokybė. Girskite už pastangas, o ne už rezultatą. Girkite konkrečiai, o ne apibendrintai. Ir nepamirškite: geriausias pagyrimas – kai tiesiog pastebite pažangą, o ne skiriate apdovanojimą.
2. Kaip pagirti, jei vaikas padarė kažką, kas jam sekasi lengvai?
Negirkite už lengvus dalykus. Pasakykite: „Tu tai darai užtikrintai, matau, kad anksčiau daug treniravaisi.“ Tai yra jo ankstesnių pastangų, o ne dabartinio rezultato pripažinimas. Jei jis tikrai nedėjo daug pastangų, tiesiog pažymėkite faktą: „Tu susidorojai“, be emocinio vertinimo.
3. Ar pagyrimas daro įtaką santykiams su broliais ir seserimis?
Taip, jei pagiriate vieną ir nepastebite kito, kyla pavydas. Girkite kiekvieną už jo pačio pažangą, o ne lyginkite. „Šiandien greičiausiai iš visų susidėjai kuprinę“ – blogai. „Tu pradėjai ruoštis greičiau nei vakar“ – gerai. Lyginkite vaiką su juo pačiu, o ne su kitais.
Pagrindinė nauda gyvenimui
Girkite ne „protingą“, o „besistengiantį“. Ne „gražu“, o „tvarkinga“. Ne „šaunuolis“, o „matau tavo pažangą“. Konkretus grįžtamasis ryšys stiprina savivertę. Abstraktus pagyrimas sukuria priklausomybę, vaikas praran. Pradėkite jau šiandien: pakeiskite „tu šaunuolis“ į „tu suradai neįprastą būdą“. Pakeiskite „gražu“ į „matau, kaip tu derinai spalvas“. Vaikas pradės tikėti savo pastangomis, o ne jūsų balsu. Tai – vienintelis dalykas, kuris jam liks, kai jūsų šalia nebebus. Patikrinkite po mėnesio. Skirtumas bus pastebimas.
