Vaikai gimimo metu – tarsi tušti popieriaus lapai, o bendraudami su savo šeimomis jie kuria gyvenimo scenarijus. Lyginant vaikus su tuščiu popieriaus lapu, atsispindi mintis, kad jie pradeda savo gyvenimą be iš anksto nustatytų lūkesčių, o jų asmenybė ir elgesys vystosi bendraujant su kitais.

Gyvenimo scenarijai, kuriuos jie „parašo“, gali apimti įgūdžius, įsitikinimus, elgesio modelius ir pasaulio supratimą. Šie scenarijai dažnai formuojami remiantis tuo, kaip tėvai ir kiti svarbūs suaugusieji bendrauja, elgiasi ir sąveikauja įvairiose situacijose.

Ką daryti, kad vaikai užaugtų nelaimingi:

Slopinkite savo emocijas

Emocijų slopinimas šeimoje veda prie to, kad vaikas ima manyti, jog reikšti savo jausmus yra neteisinga arba nesaugu. Tai gali pasireikšti šiais būdais:

• nepasitikėjimas savimi: vaikas pradeda abejoti savo jausmais ir jaučiasi nesvarbus. Tai mažina jų savigarbą ir pasitikėjimą savimi.
• sunkumai su santykiais: vaikams augant, jiems sunku užmegzti artimus santykius, kadangi jie bijo atsiverti kitiems ir vengia emocinio artumo.
• problemos su stresu: slopinamos emocijos veda į streso ir nerimo kaupimąsi, o tai neigiamai veikia psichinę ir fizinę sveikatą.
• nesugebėjimas susidoroti su emocijomis: jei vaikas neišmoko tinkamai reikšti ir apdoroti savo emocijų, ateityje jam bus sunku su jomis susidoroti, todėl gali kilti emocinių protrūkių arba, atvirkščiai, atsiras visiška apatija.
• scenarijaus kartojimas: suaugęs asmuo, vaikystėje patyręs emocijų slopinimą, perkelia šį scenarijų į savo santykius su savo vaikais, todėl nerodo emocinio artumo, o santykiai su vaiku tampa atitolę.

Išmokykite vaikus paklusti

Pats pavojingiausia dalykas asmenybei – būti tuo, kam galima įsakinėti, ką galima valdyti ir kontroliuoti. Taip gimsta smurto aukos. Kai vaikas mokomas paklusti ir nesipriešinti, jis tampa „klusnus“, „teisingas“ ir „patogus (tėvams/smurtautojui)“.

Demonstruokite agresiją

Kai tėvai reiškia agresiją ir jaučiasi vaiko „savininkais“, vaikas neturi galimybės išmokti nusibrėžti asmeninių ribų. Jie perima elgesio modelį „mano ribos gali būti pažeidinėjamos“, kuris neigiamai veikia jų būsimą gyvenimą, susidūrus su smurtautojais, kai jie nemokės apsiginti.

Darykite emocinį ir loginį spaudimą

Kai tėvai pateikia informaciją vien tam, kad priverstų vaiką paklusti, darydami jam spaudimą, vaikas neišmoksta analizuoti situacijų ir priimti sprendimų, pagrįstų savo nuožiūra, todėl vaikai gali įkliūti į, pavyzdžiui, įvairiausias sektų ir linksta prie tų, kurie jiems nurodinėja, kaip gyventi ir kas yra teisinga.

Būkite pažeminimo pavyzdžiu

Suaugusiojo nesugebėjimas apginti savo ribų, nemokėjimas apsiginti nuo smurto arba, atvirkščiai, kitų žeminimas ir jų ribų pažeidinėjimas moko vaiką nepagarbos kitiems, bendravimo tik per smurtą, „toks tavo likimas, susitaikyk su juo“ ir moko nesugebėjimo apginti savo pozicijos bei gerbti kitų ribas.

Gyvenimas šeimoje vardan vaikų: kaip tai veikia pačius vaikus?

• santykių modelis: Vaikai išmoksta kurti santykius stebėdami suaugusiųjų elgesį. Jei jie mato, kad jų tėvai nebendrauja ir nesąveikauja tarpusavyje, susidaro įspūdis, kad tokie santykiai yra normalūs. Ateityje jie gali pakartoti šį scenarijų savo santykiuose.
• emocinis klimatas: Kai tėvai nebendrauja tarpusavyje ir bendrauja tik per savo vaikus, šeimoje susidaro įtempta atmosfera. Vaikai jaučia, kad kažkas negerai, o tai gali sukelti jiems nerimą ir nesaugumo jausmą.
• kaltės jausmas: Vaikai jaučia, kad jų šeima egzistuoja tik dėl jų, todėl jaučia kaltę ar atsakomybę už tėvų laimę. (Daugelis klientų į terapiją ateina jau suaugę, turėdami tokio tipo kaltės jausmą.) Tai taip pat sukuria mąstyseną „šeimoje negali būti laimės“, „šeima – blogis“, o tai veda prie nenoro ateityje tuoktis.
• dėmesio stoka: Jei tėvai sutelkia dėmesį į savo vaikus kaip į pagrindinį bendravimo objektą, tai veda prie dėmesio ir rūpesčio stokos, kurie yra būtini jų emociniam vystymuisi. Vaikai pasiklysta savo emocijose ir poreikiuose. (Ar pastebėjote, kiek paauglių yra visiškai pasimetę ir pasiklydę?)
• bendravimo sunkumai: Vaikui trūksta bendravimo ir konfliktų sprendimo įgūdžių, nes jis nemato sveikos tėvų sąveikos pavyzdžių. Kai vaikas mokosi spręsti konfliktus, vėliau jis gali be problemų įsivelti į konfliktą, jį išspręsti ir netgi spręsti konfliktus aplink save.