Ant stalo puikuojasi pirkinių sąrašas, o tarp eilučių – tuščia vieta šventei. Šeimininkė prisimena, kad vaikystėje Naujųjų metų išvakarėse rašydavo laiškus ir kabindavo ant eglutės, o dabar vakaras užbaigiamas žiūrint televizorių. Tradicijos grąžinamos ne potvarkiu, o vienu pakartotiniu veiksmu.
Tradicija paremta kartojimu, o ne dideliu mastu: norint, kad ji įžengtų į namus, reikia kartoti du ar tris kartus iš eilės ir be ypatingų sudėtingumų. Žemiau pateiktos trys tradicijos užims visai nedaug laiko – nuo pusvalandžio iki vakaro, tačiau šeimos jausmas veikia stipriau nei dekoracijos ir dovanos.
Kodėl laiškas sau pačiam veikia geriau nei pažadai
Laiškas ateinantiems metams rašomas prie stalo prieš vidurnaktį ir įdedamas į voką, kuris atplėšiamas po dvylikos mėnesių. Jame – ne gyvenimo planai, o konkretūs dalykai: ką norisi nuveikti, ką pamatyti, kur suvažinėti. Po metų žmogus perskaito savo žodžius ir pamato, kas išsipildė, o kas pasimiršo. Suveikia atmintis: tai, kas parašyta ranka, įsimenama tvirčiau nei tai, kas pasakyta garsiai. Vaikai naudojasi pieštuku ir piešia, jeigu dar nemoka rašyti.
- Rašykite ranka, o ne telefone.
- Atplėškite voką po metų
- Vaikams – piešiniai vietoj raidžių
Kodėl vienas patiekalas visai šeimai svarbesnis už valgiaraštį iš dešimties patiekalų
Šventinis stalas komplektuojamas pagal sąrašą, o kiekvieną jo punktą gamina vienas žmogus. Pasirinkus vieną patiekalą, kurį visi ruošia kartu – koldūnus, pyragą, salotas – virtuvė tampa ta vieta, kur žmonės bendrauja, kalbasi, o ne tiesiog konvejeriu. Svarbu ne rezultatas, o laikas: tešlos iškočiojimas ir pjaustymas trunka valandą, o ši valanda įsimenama ilgiau nei pati vakarienė. Patiekalas parenkamas paprastas, be desertų ar sudėtingo gaminimo, kad vaikai galėtų padėti. Jie jau antrus metus iš eilės nekantriai laukia tokios veiklos.
- Vienas patiekalas visiems
- Paprasti veiksmai vaikams
- Kartoti kiekvienais metais
„Su visa šeima prisigaminome koldūnų – ne todėl, kad jie skanūs, o todėl, kad pagaliau galime pasikalbėti prie stalo, kol juos gaminsime“,– pasakoja kiekvienais Naujaisiais metais svečius priimanti šeimininkė.
Kodėl valanda be telefono pakeičia vakarą?
Naujųjų metų sutikimas suyra į atskirus gabalėlius, nes kiekvienas žiūri į savo ekraną: sveikinimai, naujienų srautas, pokalbiai. Valanda be telefonų prie stalo sugrąžina pokalbius, kurie kitu atveju net neprasidėtų. Veikia paprasta taisyklė: telefonai sudedami į vieną vietą ir paimami tik po vidurnakčio. Jei svečiai tam prieštarauja, valanda sutrumpinama iki pusvalandžio ir dėl to susitariama iš anksto. Išimtis – skambučiai artimiesiems, kurie neatvyko: skambinama iki taisyklės pradžios, o ne jo metu.
- Telefonai vienoje vietoje
- Iš anksto susitarkite
- Skambučiai – iki susitarimo
Dažniausiai užduodami klausimai apie tai, kas negerai grąžinant tradicijas
1. Kiek tradicijų turėtume sugrąžinti per vienerius metus?
Vieną ar dvi: trys ar daugiau neįsitvirtina, nes reikalauja laiko ir dėmesio vienu metu.
2. Ką daryti, jei šeima nepalaiko tradicijos?
Pradėkite nuo savęs ir nedarykite spaudimo: kartojamas veiksmas sujungia likusius per metus, o įkalbinėjimai – ne. Jei tradicija neprigijo per dvejus metus, ji pakeičiama kita, o ne diegiama jėga.
3. Ar reikia sugrąžinti tradicijas iš vaikystės?
Nebūtinai: suveikia bet kas, ką šeima pasirengusi kartoti. Tradicija iš vaikystės patogi tuo, kad ją prisimena visi, tačiau taip pat gerai įsitvirtina ir nauja.
Rezultatas
Laiškas ateinantiems metams, vienas patiekalas visai šeimai ir valanda be telefonų užima vakarą, bet sugrąžina pokalbį prie stalo: po metų šie trys dalykai įsimenami geriau, nei dovanos ir papuošimai.
Naujieji metai tampa šilti ir šeimyniški ne dėl tradicijų gausos, o dėl to, kad visi namai jas kartoja kasmet.