Jei paklaustume tėvų, už ką jie myli savo vaikus, ką jie atsakytų? Kai kurie tikriausiai išvardytų puikias vaiko savybes ir pasiekimus. Kitiems būtų sunku atsakyti, nes „kaip galima jo nemylėti? Juk tai mano vaikas“.
Šiandien norėčiau pakalbėti apie tėvų meilę.
Manau, visi sutiks, jog labai svarbu, kad vaikas jaustųsi mylimas. Tačiau dar svarbiau, kad jis suprastų, jog yra mylimas ne dėl to, kad sutvarkė žaislus, išplovė indus ar gavo gerą įvertinimą už kontrolinį darbą. Jis tiesiog mylimas be jokių papildomų sąlygų. Tai ir yra besąlygiška meilė.
Jei, rodydami savo meilę, tėvai akcentuoja pasiekimus ir elgesį, vaikas susiformuoja nuostatą (kuri galbūt liks su juo visą gyvenimą) – meilę reikia užsitarnauti, reikia kažką padaryti, kad mane mylėtų, nes pats savaime aš nesu vertas meilės. Vaikas, kuris yra įsitikinęs, kad jį myli ne dėl kažko, o tiesiog myli, jaučiasi laimingesnis, yra įsitikinęs savo vertumu, ir tai suteikia jam tokį psichologinį komfortą, kurio neįmanoma pasiekti jokiais kitais būdais.
Dar vienas svarbus momentas. Reikia mokėti išreikšti savo meilę vaikui tokiu būdu, kad jis ją suvoktų ir ja tikėtų. Vaikams nepakanka žodžių, jie labiau jautrūs veiksmams.
Janusz Korczak (vienas iš žymiausių pedagogų, knygos „Kaip mylėti vaiką“ autorius – būtinai perskaitykite) išskyrė 3 besąlygiškos meilės sudedamąsias dalis. Tai būdai, kurie padės parodyti vaikams, kad juos mylime:
Bendravimas akimis ir žvilgsniu
Bendraudami su vaiku, turite žiūrėti į jį, jis turi matyti jūsų akis. Jei spoksote į telefoną ar užsiimate kitais svarbiais reikalais ir tuo pačiu metu kalbate su vaiku, jis nesupras šio pokalbio, nejaus jūsų įsitraukimo į jo gyvenimą ir susidomėjimo jo reikalais.
Laikas, skirtas tik vaikui
Leidžiant laiką su vaiku, svarbu, kad šis užsiėmimas tuo metu būtų jūsų vienintelis prioritetas. Jei pradėjote žaidimą, bet lakstote tai indus išplauti, tai kotletą apversti, tai pasikalbėti telefonu, šis laikas nelaikomas skirtu vaikui.
Fizinis sąveikavimas
Apkabinkite, pabučiuokite, duokite vaikui savo švelnumą ir meilę. Net pats didžiausias neklaužada ir pikčiurna turi poreikį būti apkabintas (netgi labiau nei kiti vaikai).
Būti tėvais – tikras mokslas, ir norint pasiekti meistriškumą šioje srityje, reikia didelio įsitraukimo. Esu įsitikinusi, kad vienas iš pirmųjų įgūdžių, kuriuos tėvai turi įvaldyti, yra mokėjimas parodyti vaikui savo meilę.
