Kai žmonės kalba apie smurtą santykiuose, jie dažniausiai turi omenyje romantiškus santykius. Tačiau, deja, gana dažnai savo šeimose yra skriaudžiami ir vaikai. O tai pragaištingai veikia vaiko psichiką, kadangi žmogus mokosi mylėti save ir apskritai bendrauti su pasauliu būtent bendravimo su tėvais pavyzdžiu.
Jei tėvai jam sako: „Tu esi mūsų mylimas vaikas, mes tavęs labai norėjome ir laukėme, džiaugiamės, kad tave turime“ (nebūtinai tiesiogiai, bet vaikas tai būtinai pajaus per elgesį, per emocinį foną, žvilgsnį, gestus) – vaiko savivertė susiformuos sveika. Jo asmenybės pagrindu taps pasitikėjimas pasauliu ir savimi, net jeigu, pavyzdžiui, mokykloje iš jo bus bandoma tyčiotis.
Jei vaikas tokio signalo nepajaučia, jeigu trypiama jo savivertė – savivertė ir pasaulėžiūra bus iškreiptos neigiama linkme. Ypač skaudu, kai visa tai vaikas patiria iš mamos – žmogaus, kuris mažam vaikui yra saugumo garantas šiame didžiuliame ir baugiame pasaulyje.
Motinos psichologinis smurtas gali pasireikšti štai tokiais būdais.
Patologinės apraiškos
Supraskite teisingai: mamos irgi žmonės. Mažą, silpną, kol kas dar nemokantį kritiškai mąstyti, aklai mamą dievinantį ir ja visiškai pasitikintį vaiką gali įskaudinti netgi šaltas žvilgsnis ir sausas tonas, tačiau tai gali būti siejama su banaliu nuovargiu.
Tačiau yra dalykų, kurie akivaizdžiai blogi be jokių pateisinimų.
Fizinis smurtas
Net ir nežymi fizinė prievarta kenkia vaikui. Fizinis smurtas – tai bet koks agresyvus ir skausmingas fizinis poveikis žmogui.
Fizinės bausmės (pavyzdžiui, „atsiklaupti kampe ir klūpoti, kol mama leis atsistoti“), tampymas už plaukų, antausiai, smūgiai, stumdymas. Visa tai – fizinis smurtas, ir to neturėtų būti.
Emocinė agresyvi prievarta
Taip būna tada, kai tave įžeidinėja – dėl išvaizdos, elgesio, įpročių. Išjuokimas, pašaipos irgi priklauso šiai kategorijai. Jei juokeliai įžeidžiantys, problema ne tavyje, bėda tame, kas taip „juokauja” ir nesustojo net po tiesioginio prašymo.
Emocinė pasyvi prievarta
Taip būna tada, kai atimamas kontaktas. Pavyzdžiui, tu atnešei blogą pažymį – ir viskas, kurį laiką tu mamai neegzistuoji, tave ignoruoja, tavęs nepastebi, šaltai sučiaupia lūpas, tave pamačiusi, atima iš tavęs bendravimą, atima emocijas.
Pasyvi agresija
Dažniausiai tai taiko senstančios moterys. Vos tik kažkas negerai – griebiasi už širdies: oi, tu mane į kapus nuvarysi, žiūrėk, iki ko mane privedei! Ir taip – kol žmogus nesutiks daryti taip, kaip liepia mama.
Meilė ir sėkmė
Narciziškos mamos yra ypač linkusios į šį būdą. Meilė ir sėkmė jų galvose yra glaudžiai susijusios, tačiau tai gali turėti įvairias formas.
Mama gali nepakęsti dukters sėkmės ir pradėti lyginti ją su savimi, menkinti jos sėkmę, kad nesijaustų apgailėtina dukters fone. Taip, net ir su vaiku narcizas gali konkuruoti.
Kita forma – sėkmės nuvertinimas. Atnešė puikų pažymį – visada reikia taip mokytis, būta čia ko didžiuotis. Tai gali būti lyginimo su kitais forma: mamos draugės dukros ir sūnūs visada bus geresni už jos pačios vaikus…
Motina narcizė įsitikinusi, kad dukros sėkmė yra jos pačios sėkmės tąsa, mato toje sėkmėje grynai savo nuopelną. Tokiu atveju mama labai didžiuojasi dukters pasiekimais, visus juos aukština, tačiau atsisako dukros meilės ir emocinio ryšio, vos tik mergaitei (ar sūnui) kažkur kažkas nepasiseka. Nesėkmės atveju vaikas nepalaikomas.
Dar vienas klasikinis variantas: stengtis savo ambicijas realizuoti per dukrą/sūnų (norėjau išmokti šokti – leisiu vaiką mokytis šokti, net jeigu jis šito visiškai nenori).
