Šeimos gyvenimas susidaro iš didelių ir mažų lūkesčių. Maži lūkesčiai – kad tave supras ir išklausys tau artimi žmonės. Didelis lūkesčiai – kad jie pasidalins su tavimi ir džiaugsmu, ir šiluma, ir gyvenimo problemomis.
Kartą gyveno moteris, kuri mylėjo savo vyrą, tačiau tartum konkuravo su juo dėl užuojautos. Jei jis nutardavo pasidalinti su ja savo problemomis, imdavo apie jas pasakoti, moteriai iškart nevalingai ištrūkdavo: „man irgi blogai” arba „aš šiandien irgi vos neapsiverkiau”. Ir imdavo pasakoti savo istoriją, šitaip susigrobdama visą užuojautą sau. O vyro ji tarsi negirdėjo. Ir tai buvo visai ne tai, ko jis tikėjosi, galvodamas apie palaikymą iš žmonos pusės. Vyras susierzindavo, užtildavo ir nutoldavo.
Pastaruoju metu sparčiai išmiršta ne tik retos gyvūnų rūšys, bet ir reti šeimyninių įpročių būdai. Pavyzdžiui – besąlygiškas palaikymas, sugebėjimas klausytis ir išgirsti, nuoširdus dalyvavimas artimo žmogaus gyvenime. O be viso šito šeimoje darosi kažkaip nejauku ir šalta, tartum tarpusavio nesupratimo skersvėjis atlapotų širdies duris, kurias geriau būtų laikyti uždarytas. Ir į šitas atviras duris vėjo gūsiai nuolat užneša tai nuoskaudas, tai blogas mintis, tai neprašytus patarimus, tai visiškai nereikalingą purvą.
Kai užverda arbatinukas, jūs juk nepuolate gerti tiesiai iš „nosies”, įsimetę prieš tai į burną arbatos paketą? Jūsų veiksmai turi konkrečią tvarką: paimate arbatinuką, užverdate vandenį, išpilstote į puodelius su ten jau esančiais paketais ir jau tada mėgaujatės skaniu gėrimu. Šeimos santykiuose – viskas tas pats.
Kad neapsidegintume verdančiu nusivylimu, taip ir nespėję paragauti vienas kito skonio, turime laikytis tam tikros veiksmų tvarkos, jų eiliškumo. Vyras kalba – tu klausaisi. Tu kalbi – vyras klausosi. Ir niekas nesistengia susigrobti sau viso dėmesio. Niekas nelaiko savų pergyvenimų svarbesniais ir reikšmingesniais. Kiekvienas atidžiai, su dėmesiu apžiūri tai, ką jam atnešė kitas ir nuoširdžiai stengiasi pasidalinti su kitu šita jo našta. Net jeigu ji sunki, nepatogi, labai ne laiku užgriuvo, visiškai neįdomi, o pats turi begalę savų problemų.
Tai ir yra šeima.
Pradėti tai galima bet kada. Svarbiausia – pradėti…
