Yra žmonių, su kuriais sveiki, komfortiški santykiai neįmanomi. Arba yra neįmanomi šiuo konkrečiu metu, dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui, žmogus šiuo metu patiria krizę ar išgyvena kokią nors netektį… arba tiesiog nenori santykių būtent dabar. Nesvarbu. Svarbiausia, kad santykiai su juo didžiąją laiko dalį blogi.
Ir yra žmonių, kurie nuo vaikystės buvo mokomi, kad jei tau kažkas nepavyko arba nesigavo, vadinasi, tu esi nevykėlis. Jie taip pat buvo mokomi: santykiuose viskas priklauso nuo tavęs, jei kažkas nepavyko, tu dėl to kaltas. Beje, tėvai galėjo įkalti tai vaikui ne žodžiais, o veiksmais, kiekvieną dieną tai demonstruodami asmeniniu pavyzdžiu. Metodai gali būti skirtingi, rezultatas tas pats: vaikas priprato būti toksiškuose santykiuose, už kuriuos, pagal sukeistas šeimoje sąvokas, atsakingas tik jis pats. Ir apskritai už dar daug ką atsakingas…
Tai štai, santykiai su pirmaisiais yra tikras magnetas antriesiems. Nes jie nėra įpratę „išspjauti” kenksmingo ir nenaudingo. O santykiai su žmogumi, su kuriuo bloga ir nekomfortiška, negali būti vadinami naudingais. Betgi ne, ši piliečių kategorija kibte įsikimba į šiuos nesiklostančius santykius. Nes jei atsisakys ir nuleis rankas, jie vėl pasijaus nevykėliais. O kas gi daugiau, jei ne tu kaltas? Juk dėl visko atsakingas būtent tu, taip vaikystėje į galvą įkalė…
Tokie žmonės ateina į konsultacijas su klausimais: „Ką aš darau ne taip? Kas su manimi negerai? Kodėl aš stengiuosi ir viską darau, bet rezultato nėra, ką galėčiau padaryti daugiau?” Ir, kaip taisyklė, baisiai nustemba išgirdę, kad kadangi santykiuose dalyvauja du žmonės, tai ir atsakomybė už santykius tenka abiem, ir kad jei santykiuose iškilo problemų, tai čia yra bendras jų abiejų „veiklos” rezultatas, o ne vieno poros nario asmeninis fiasko. Ir net jei vienas dėl santykių stengiasi, o kitas nieko nedaro, atsakomybė vis tiek yra 50:50, nes neveikla irgi yra savotiškas veiklos būdas, jei galima taip išsireikšti.
Šios paprastos idėjos kai kuriems žmonėms gali pasirodyti visiškai naujomis ir išlaisvinančiomis. Tampa lengviau, kai jas supranti – tai visiškai dėsningas rezultatas: kai suvokiame realias savo atsakomybės ribas ir atsikratome, kadaise, galbūt dar vaikystėje mums primestos svetimos atsakomybės…
