Atsisakykite retoriškų klausimų

Moterys itin dažnai naudoja retoriškus klausimus, kad paskatintų vaikų paklusnumą. Kai mama nori, kad vaikas susitvarkytų kambarį, vietoje to, kad paprastai pasakytų: „Ar negalėtum susitvarkyti kambario?”, ji užduoda retorinį klausimą su tam tikru kaltinimo ir pasmerkimo atspalviu: „Kodėl kambaryje tokia betvarkė?”

Panagrinėkime kelis pavyzdžius.

RETORIŠKAS KLAUSIMAS: Kodėl kambaryje tokia betvarkė?

POTEKSTĖ: Tau reikia susitvarkyti kambarį, tu esi blogas. Tu – tinginys. Tu manęs neklausai. Ir t.t.

RETORIŠKAS KLAUSIMAS: Kada pagaliau suaugsi?

POTEKSTĖ: Ellgiesi kaip mažas. Man gėda dėl tavęs. Tau jau -niolika metų, o esi visiškas kūdikis. Laikas elgtis kitaip.

RETORIŠKAS KLAUSIMAS: Kodėl muši broliuką?

POTEKSTĖ: Tu – blogas. Tu neturi jokių priežasčių taip elgtis su broliu.

RETORIŠKAS KLAUSIMAS: Tau viskas gerai?

POTEKSTĖ: Tau kažkas negerai. Tu keistai elgiesi. Be svarios priežasties toks elgesys neleistinas. Tai blogai.

RETORIŠKAS KLAUSIMAS: Kaip tu galėjai pamiršti tai padaryti?

POTEKSTĖ: Tu arba kvailys, arba bejausmis padaras. Tu – mano galvos skausmas. Tavimi neįmanoma pasikliauti.

RETORIŠKAS KLAUSIMAS: Jūs ten vis dar plepate?

POTEKSTĖ: Jūs jau turite miegoti. Blogi vaikai. Aiškini, aiškini, o jiems kaip žirniais į sieną.

Atsisakę retoriškų klausimų, kurie eina prieš konkretų prašymą, tėvai padidina šansus pasiekti, kad vaikas bendradarbiautų. Kitaip jie paprasčiausiai nustos klausyti. Retoriniai klausimai – visiškai neefektyvus bendravimo būdas. Be to, kad jie visiškai nedaro jokio poveikio vaikui, jie dar ir neleidžia tėvams suvokti savo atsakomybės už negatyvią informaciją, slypinčią žodžiuose. O jeigu mes nesuvokiame negatyvo, kurį naudojame savo kalboje, tai paskui negalime suprasti, kodėl vaikai išsisukinėja nuo bendradarbiavimo su mumis.

Kalbėti reikia tiesiai.

Vienas svarbiausių įgūdžių, kuriuos reikia įsisavinti motinoms – išmokti kalbėti tiesiai, ypač bendraujant su berniukais. Moterys dažnai reiškia savo nepasitenkinimą netiesiogiai. Tai tas pats, kas žvejoti dykumoje. Jos palieka sau labai mažai šansų gauti reikiamą rezultatą. Štai kai kurie netiesioginių pasisakymų pavyzdžiai.

NEGATYVUS PASISAKYMAS: Vaikai, jūs per daug triukšmaujate.

TURIMAS GALVOJE PRAŠYMAS: Elkitės tyliau.

NEGATYVUS PASISAKYMAS: Tavo kambaryje vėl betvarkė.

TURIMAS GALVOJE PRAŠYMAS: Susitvarkyk kambarį.

NEGATYVUS PASISAKYMAS: Man nepatinka, kaip tu elgiesi su seserimi.

TURIMAS GALVOJE PRAŠYMAS: Būk geras, nesielk su ja taip.

NEGATYVUS PASISAKYMAS: Negalima mušti brolio.

TURIMAS GALVOJE PRAŠYMAS: Nemušk brolio.

NEGATYVUS PASISAKYMAS: Tu vėl mane pertraukinėji.

TURIMAS GALVOJE PRAŠYMAS: Nepertraukinėk manęs.

NEGATYVUS PASISAKYMAS: Tu neturi su manimi taip kalbėtis.

TURIMAS GALVOJE PRAŠYMAS: Nekalbėk su manimi šitaip.

NEGATYVUS PASISAKYMAS: Tu praeitą kartą pavėlavai.

TURIMAS GALVOJE PRAŠYMAS: Būk punktualesnis.

Kiekviename iš šių pavyzdžių tėvai bando paskatinti vienokius ar kitokius vaiko veiksmus, atkreipdami jo dėmesį į problemą, tačiau nieko iš jų neprašo. Neretai vaikas net nesuvokia už tų žodžių slypinčios prasmės. Kad susilauktume reakcijos, reikia tiesiogiai išsakyti prašymą, be negatyvių išsireiškimų. Atkreipdami dėmesį į vaiko klaidas, jūs nepasieksite, kad jis bendradarbiautų. Panagrinėkime, kaip galima kitaip suformuluoti tuos negatyvius išsireiškimus ir efektyvų prašymą.

ATSISAKYKITE AIŠKINIMŲSI

Nereikia sakyti „Ar neišsivalytum dantų? Jau laikas eiti miegoti, rytoj bus sunki diena”. Paprasčiausiai pasakykite „Ar neišsivalytum dantų?” Paaiškinimą pasilikite sau. Priešindamiesi tėvų valiai, vaikai dažniausiai ginčijasi dėl paaiškinimų. Jeigu jų nėra, vaikui lieka mažiau pretekstų ginčytis.

Neretai vyrams tenka susidurti su nesibaigiančiais moterų prašymais. Jos dažniausiai išdėsto be galo plačius paaiškinimus, kodėl vyras privalo padaryti vieną ar kitą. Vyrams priimtiniau, kad prašymas būtų trumpas. Kuo daugiau moterys kalba apie priežastis, kodėl jis turi kažką padaryti, tuo labiau didėja pasipriešinimas. Tas pats pasakytina apie vaikus: kuo trumpiau formuluojame prašymą, tuo noriau jis su jumis bendradarbiaus.

Jeigu norite, kad mažylis suprastų, kodėl jam reikia eiti į lovą, paaiškinkite jam tai vėliau, po to, kai jis išpildys jūsų prašymą. Kai vaikas gulės po antklode, galite pasakyti: „Aš tokia patenkinta tavimi. Tu puikiai išsivalei dantukus. Rytoj turėsime daug reikalų, o miegas suteiks tau jėgų”. Po to, kai vaikas padaro kažką gerai, jis yra kur kas imlesnis nedideliam pokalbiui.

Dauguma tėvų kalba būtent tam, kad paskatintų vaiką būti paklusniu, kai tas priešinasi, ar po to, kai padarė kažką blogo ar padarė klaidą. Toks požiūris tik padidina kaltės ar nepasitenkinimo savimi jausmą ir galiausiai atmuša vaikui bet kokį norą bendradarbiauti.

Kol vaikas visai mažas, gali atrodyti, kad tokia strategija veikia, tačiau lytinės brandos laikotarpiu jame pabus maištininko dvasia – ir kuo labiau vaikas paklusdavo jūsų valiai, stengdamasis būti geras ir paklusnus, tuo smarkiau maištaus paauglystės amžiuje. Norint bendradarbiauti, labai svarbu atsisakyti aiškinimų.

Štai kai kurie pavyzdžiai tipiškų klaidų, kurias daro tėvai, o taip pat alternatyvus būdas suformuluoti savo prašymą.

AIŠKINIMAS: Tu šiandien pernelyg ilgai žiūrėjai televizorių ir dabar laikas jį išjungti. Aš noriu, kad skirtum laiko ir kitiems užsiėmimams.

ALTERNATYVA: Būk geras, išjunk televizorių ir užsiimk kuo nors kitu.

AIŠKINIMAS: Kiekvieną kartą, kai laikas eiti į mokyklą, tu negali susirasti savo batų. Norėčiau, kad visada juos padėtum į tą pačią vietą.

ALTERNATYVA: Padėk, prašau, savo batus į vieną konkrečią vietą, kur tu juos visada galėsi surasti.

AIŠKINIMAS: Man pastoviai tenka po tavęs tvarkytis. Aš noriu, kad tu tučtuojau sudėliotum visą šį šlamštą į vietas.

ALTERNATYVA: Ar negalėtum sudėlioti daiktų į vietas?

AIŠKINIMAS: Aš šiandien labai pavargau. Neturiu jėgų tvarkytis. Norėtųsi, kad šiandien indus išplautum tu.

ALTERNATYVA: Gal išplausi šiandien indus? Labai mane tuo pradžiugintum.

Ir atsisakykite pamokslų. Vaikams ir paaugliams pamokslus skaityti reikia tik tada, kai jie patys paprašo. Daug tėvų skundžiasi, kad vaikai su jais nesikalba. Svarbiausia priežastis yra ta, kad tokie tėvai pažeria pernelyg daug patarimų ir skaito per daug pamokslų. Ypač didelį nepasitenkinimą pamokslas vaikui kelia tuo atveju, jei tėvas ar mama naudoja jį tam, kad paskatintų kokiems nors veiksmams ar paaiškintų, kodėl jis neteisus.

Tokiais atvejais lekcijos ne tik bevertės, bet ir sukelia priešingą reakciją.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *