Kaip išlaikyti balansą santykiuose? Pats pirmas dalykas – pasiųsti tolėliau visus tuos, kurie aiškina, jog tai neįmanoma.
Neįmanoma ne balansą išlaikyti. Neįmanomi santykiai be balanso. Tokie santykiai labai greitai suirs. Kartais išsilaikys „vardan vaikų” ar pakibs ant vieno iš partnerių kaip našta, tačiau iš esmės tai irgi – suirę santykiai.
Balansas santykiuose – norma. Būtent balansas neleidžia santykiams paskęsti ir priduoda jiems prasmės.
Balansas – tai daugmaž vienodas partnerių reikšmingumas vienas kito akyse. Savaime aišku, turimas galvoje ne nulinis reikšmingumas, kadangi jei partneris reiškia jums nulį, santykiai suirs nutrūkus tarpusavio ryšiams. Kuo daugiau gijų sieja partnerius, tuo jie vienas kitam reikšmingesni.
Kai partneriai laiko vienas kitą perdėtai reikšmingais sau žmonėmis, jiedu nutraukia dalį gijų, siejančių juos su išoriniu pasauliu, kad galėtų skirti daugiau laiko vienas kitam, ir tokie santykiai vėlgi artėja prie kracho, kadangi pajaučiamas ryšio su pasauliu deficitas. Visi kiti atvejai: vidutinis ar didelis abipusis reikšmingumas – tai ir yra laimingi bei ilgalaikiai santykiai.
Kaip patikrinti jau egzistuojančius santykius – ar jei subalansuoti? Labai paprastai.
Jeigu laukiate iš partnerio kokių nors žingsnių link suartėjimo ir santykių sutvirtinimų, jei laukiate veiksmų, kurie patvirtintų jūsų vertę jo akyse, jei svajojate išgirsti kokius nors žodžius ar gauti jausmų įrodymus, reiškia, balansas pažeistas. Ir ne jūsų naudai.
Jei partneris įkyrėjo, norisi daugiau laisvės, jeigu jus nervina jo pavydumas, kankina kaltės jausmas dėl to, kad skiriate jam mažai dėmesio, greičiausiai, balansas pažeistas partnerio nenaudai.
Jeigu jums viskas gerai, jokių nuoskaudų ir pretenzijų, jeigu šiek tiek ilgitės jo ir tai netgi malonu, jeigu jums pakanka dėmesio ir partneris irgi nejaučia jums nuoskaudos, tačiau ilgisi, jei tenka nesimatyti, reiškia, jūsų santykiuose – balansas.
Išlyginti ne jūsų naudai pažeistą pusiausvyrą lengviau negu tą, kuri pažeista ne partnerio naudai. Kitaip sakant, savo reikšmę partnerio akyse pakelti yra paprasčiau, nei padidinti partnerio reikšmę savo akyse.
Tačiau tai visai nereiškia, kad padidinti savo reikšmingumą – paprasta. Vienomis aplinkybėmis tai gali būti palyginti nesunku, kitomis – labai sudėtinga.
Visų pirma reikia sumažinti partnerio reikšmingumą savo akyse. Daugumai įsimylėjusių žmonių to labai nesinori, kadangi atrodo, jog bus prarasta visa santykių prasmė. Tačiau jeigu partneriai yra nevienodai vienas kitam reikšmingi, iš pradžių reikia atsikratyti perdėto partnerio reikšmingumo, o jau paskui pasistengti pakelti savo reikšmę. Dažniausiai, kai partneris nustoja būti pačiu svarbiausiu, nuosava svarba padidėja savaime.
Kad sumažintume partnerio reikšmę savo akyse, tereikia vos vieno dalyko: nukreipti savo dėmesį į kitas gyvenimo sferas. Tai ganėtinai sunkus uždavinys, kai meilė jau spėjo pertvarkyti gyvenimą tokiu būdu, kad jame neliko nieko kito. Tai padaryti sudėtinga ir tuo atveju, kai visos kitos dominančios gyvenimo sferos buvo tvirtai „pririštos” prie partnerio.
Pavyzdžiui, praktiškai nerealu sumažinti savo akyse vyro reikšmę, jei esate namų šeimininkė. Bendri vaikai, bendri namai, bendri draugai: kad ir kuriose srityje bandysite prasiblaškyti, visur – vyras.
Be to, bandydami atsikratyti nereikalingos priklausomybės, žmonės neretai pradeda nuo to, jog nustoja partneriu rūpintis. O iš tikrųjų pradėti reikia nuo visa kitų dalykų. Liaukitės įkyrėti jam savo reiklumu, pavydu, nuoskaudomis, nustokite apie jį be paliovos galvoti, pergyventi dėl jo be sustojimo, o praktiškas rūpinimasis tegu liekas, koks buvęs.
Kad staigiai apribotumėte įprastą rūpinimąsi ir nesukeltumėte konflikto, būtina užimti tinkamą poziciją poroje, t.y. iš pradžių būtina pasikelti nuosavą savivertę. Kol savo reikšmės suvokimas šlubuoja, atsisakymas atlikti įprastas pareigas tik dar labiau nusmukdys tą vertę jūsų pačių akyse, t.y. duos atvirkščią efektą. Jeigu jūsų tikslas – ne skyrybos, o balanso atkūrimas, pradėti reikia iš kito galo.
