Blogiausios emocijos – tos, kurių neišreiškiame

Originalas

Mes įpratome teigiamai vertinti žmogaus santūrumą ir sugebėjimą susitvardyti, juk tokie asmenys būna patogūs kitiems. O psichologai abejoja tokios taktikos teisingumu.

Mūsų išmintingi protėviai buvo teisūs sakydami, kad visos ligos – nuo nervų. Tačiau šios ligos tyko ne todėl, kad mes leidome sau susinervinti, o todėl, kad neparodėme savo dvasinės būklės, nuslėpėme savo emocijas, paslėpėme neigiamus jausmus nuo kitų ir savęs.

Emocijos, kurias mes valios pastangomis sugename į giliausias savo pasąmonės kerteles, būtinai kada nors išsiverš į paviršių, nes mes jų neapdorojome, nepasimokėme iš savo klaidų ir nepaleidome situacijos.

Paprastai šie neigiami, bet jau pavojingi jausmai gali pasireikšti kaip priklausomybė, į kurią turime polinkį (pavyzdžiui, alkoholizmas, narkomanija, daiktų kaupimo manija, streso slopinimas saldumynais ir pan.). Kitas kelias – ligos.

Labiausiai paplitusios ligos, atsirandančios dėl neišreikštų emocijų, – širdies ir kraujagyslių bei onkologiniai susirgimai.

Mama pasakė „Negalima“

Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl niekas ir niekada nenujaučia mūsų tikrųjų emocijų, yra geras auklėjimas. Mylintys tėvai taip rūpestingai įdiegia savo vaikams elgesio normas visuomenėje, kad kartais gerokai perlenkia lazdą.

Berniukai nuo mažens mokomi nerodyti savo silpnumo. Mergaitėms patariama būti geroms ir švelnioms. Suaugę vyrai iš tikrųjų neverkia, net tada, kai nebeturi jėgų kentėti dvasinio skausmo. Dėl to jiems prasideda širdies sutrikimai, padidėja infarkto ir išeminės širdies ligos pavojus.

Silpnosios lyties atstovės dar prieš kokį dešimtmetį buvo laikomos atsparesnėmis širdies ligoms. Deja, padėtis pasikeitė. Neišsakytos moterų emocijos yra tokios pat pavojingos kaip vyrų.

Smūgis įvaizdžiui

Suaugusiam žmogui keliami dar griežtesni reikalavimai, primetami nauji elgesio stereotipai. Šios elgesio normos dažniausiai būna dirbtinės ir veikiau apsunkina gyvenimą, nei jį palengvina.

Mes žinome, kad galvoti apie kitą žmogų blogai negalima, negalima pykti ant savo artimųjų, parodyti savo nuoskaudų, įsižeisti. Mes įsitikinę, kad kitų požiūris į mus pasikeis, jeigu jie pamatys mus silpnumo akimirką.

Mes bijome parodyti tokius savo bruožus, kurių jie anksčiau nepastebėjo, nenorime pasirodyti silpni, pikti, prarandantys pusiausvyrą. Nenorime prarasti iliuzijos, kad sugebame kontroliuoti aplinkinių nuomonę apie mus, todėl aukojame sveikatą.

Mums verta pagalvoti apie protingą ir visuomenei priimtą neigiamų emocijų raiškos formą, pasiruošti porą literatūrinių, bet aštrių, nestandartinių frazių pašnekovui, kuris mus įžeis. Tai gali net pakelti nuotaiką.

Neigiamos emocijos reikalauja analizės

Pastaruoju metu vis dažniau galima išgirsti populiarų teiginį „Mintys yra materialios“. Įtikėję minties materialumu, mes iš visų jėgų stengiamės vyti šalin neigiamas emocijas, neleidžiame joms užvaldyti mūsų sąmonės ir pasąmonės. Juk jos turi užleisti vietą teigiamoms mintims ir emocijoms.

Deja, ir negatyvią emociją ar idėją iš pradžių reikia apsvarstyti, išanalizuoti, nustatyti jos neigiamo poveikio laipsnį. Svarbu šaltu protu apskaičiuoti, kiek ta neigiama emocija gali apnuodyti ar apsunkinti mūsų gyvenimą. Trumpai tariant, mes turime susisteminti savo mintis ir emocijas. Tik tada bus galima nustumti tolyn negatyvius jausmus, kad jie nebegadintų gyvenimo ir netemdytų džiaugsmo.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *