Žmogaus gyvenimas niekada nebūna pastovus. Jis nuolat svyruoja tarp dviejų kraštutinumų: bėdų ir nevilties momentų bei laimės akimirkų.
Sveikas poros bendravimas yra svarbus ne tik įtampos, kritinių situacijų laikais, bet ir sėkmingomis dienomis, pavyzdžiui, užkopus aukščiau karjeros laiptais ar romantiškos kelionės metu.
Partnerių reakcijos ir elgsenos modeliai skirtingomis aplinkybėmis gali prisidėti prie gilesnio pasitenkinimo santykiais jausmo arba signalizuoti apie artėjančią jų pabaigą. Šie du požymiai parodo santykių kokybę ir ateities perspektyvas.
1. Kaip partneriai reaguoja į konfliktus
Ginčai ir bendravimo problemos yra viena pagrindinių santykių žlugimo priežasčių. Čia svarbu atkreipti dėmesį ne į tai, kodėl kyla nesutarimų, o kaip partneriai elgiasi konfliktų metu.
Pavyzdžiui, kokiu tonu partneriai aiškinasi santykius, ar jie pertraukia vienas kitą, ar abu kalba tuo pačiu metu, ar kas nors jaučiasi pažemintas ir nuvertina problemas – visa tai turi įtakos konflikto baigčiai. Santykiams kenkia ne patys nesutarimai, o priešiškumas, užsispyrimas ir nenoras atvirai išsikalbėti.
Išklausymas ir įsijautimas į kito padėtį, kai partneris aiškiai parodo rūpestį ir supratimą, turi gydomąjį poveikį santykiams. Net per karštus ginčus galite išlaikyti pagarbų toną ir leisti kitam asmeniui suprasti, kad jis jums rūpi, nepaisant nesutarimų. Kompetentingas požiūris į konfliktą taip pat apima gebėjimą aptarti problemas be abipusių kaltinimų ir išsaugoti pagarbą kitam po kivirčo.
Be to, turi reikšmės strategijos, kurias partneriai naudoja spręsdami konfliktus ir siekdami atkurti harmoniją santykiuose. Tai gali būti vienas iš keturių būdų:
aktyviai konstruktyvus, kai abu partneriai sąmoningai aptaria problemas ir aktyviai dalyvauja jas šalindami;
pasyviai konstruktyvus, kuriame galima tyliai atleisti kitam ir kantriai laukti, kol aplinkybės pagerės, neišreiškiant akivaizdaus nepritarimo;
aktyviai destruktyvus, kai susidūrę su problema partneriai vienas kitą kritikuoja ir net grasina nutraukti santykius;
pasyviai destruktyvus, kai partneriai ignoruoja vienas kitą ir problemas, o tai lemia artimo bendravimo ir atitinkamai sprendimų stoką.
Tikėtina, kad aktyviai konstruktyvi strategija bus naudingiausia santykiams. Ji apima kompromisų, abipusiai naudingų sprendimų ieškojimą, aktyvų klausymąsi, dėmesį partnerio požiūriui, taip pat aiškų savo nuomonės išreiškimą, klaidų pripažinimą, norą atleisti ir gebėjimą atsitraukti nuo konflikto, skiriant laiko atvėsti aistroms ir ramiai pamąstyti.
2. Kaip partneriai reaguoja į geras naujienas
Dalijimasis geromis naujienomis ir laimingomis akimirkomis gali pagerinti arba pabloginti santykių kokybę. Čia irgi viskas priklauso nuo kito žmogaus reakcijos.
Kai dalijamės kažkuo maloniu su partneriu ir jaučiame, kad jis džiaugiasi kartu ir vertina mūsų emocijas, tampame jam dėkingesni, geriau reaguojame į jo poreikius ir būname labiau linkę likti jam ištikimi.
Kaip ir konflikto atveju, aktyviai konstruktyvus atsakas į geras naujienas yra tinkamiausias. Jis apima entuziazmą, palaikymą ir nuoširdų susidomėjimą bei didina pasitenkinimo santykiais jausmą. Tai sustiprina ryšį ir emocinį artimumą bei leidžia patirti teigiamas akimirkas dėl partnerio reakcijos.
Pasyvus arba destruktyvus atsakas, kai sulaukiame arba sauso „gerai padaryta“, arba kritikos ir pasiekimo nuvertinimo, verčia mus jaustis neįvertintiems ir ignoruojamiems. Ilgainiui toks elgesys veda į išsiskyrimą.
Be to, kai partneris aktyviai reaguoja, domisi malonaus įvykio detalėmis ir taip padidina bendrą džiaugsmą, tai padeda patirti daugiau malonumo iš sekso. O abejingumo ir nuvertinimo reakcijos mažina intymųjį pasitenkinimą ar net sukelia seksualinių sutrikimų.
Ne veltui besituokiantys jaunieji nuo seno prisiekia vienas kitam būti kartu „džiaugsme ir varge“. Ne tik partnerių sugebėjimas palaikyti ir padėti sunkiais momentais nulemia santykių vertingumą, bet ir jų mokėjimas nuoširdžiai džiaugtis artimo žmogaus sėkme ir laime.
