Ar kada nors kreipėtės į mylimąjį: „Jei mane mylėtum, tai…“ . O baigdamos ginčą giliai atsidusote pasakiusi, esą dėl manęs nesirūpink? Jei taip, reiškia, manipuliuojate partnerio jausmais, priversdamos jį dėl ko nors jaustis kaltu.
Jei manipuliuosite partneriu, sukeldamos jam kaltės jausmą, tai bus tolygu sakymui, jog viskas turi būti daroma taip, kaip norite jūs, arba nustosite partnerį mylėti. Jūs pasirenkate jėgos poziciją, kurią išlaikyti galima tik laikant kitą asmenį „po padu“. Kaltė yra ginklas ir prieš partnerį, ir prieš pačius santykius.
Kaltinimas dažniausiai būna sakinių „Jei mane mylėtum, tai …“ arba „Nesuprantu, dėl ko negali tiesiog …“ formos. Abiem atvejais nurodomos užduotys, kurias turi atlikti partneris, kad jus patenkintų ir būtų pripažintas vertu meilės. Tokių išbandymų rengimas mylimajam sako: „Netikiu, kad mane myli. Įrodyk tai“. Taip užsipuolamas partneris ir reikalaujama, kad jie vėl ir vėl įrodinėtų savo meilę.
Kaltė naikina pasitikėjimą. Ji puola žmogų su ketinimu įskaudinti. Tai auklėjamasis elgesys, skirtas sukelti skausmą, kad kitas žmogus pakeistų savo požiūrį ar elgesį. Kaip galima tikėtis, kad partneris pasitikės kuo nors, kas tyčia jį skaudina?
Vienas skausmingiausių būdų sužeisti partnerį kalte – tai priminti praeities žaizdas ir klaidas. Nesvarbu, ką partneris yra padaręs praeityje ar kaip jis dėl to gailėjosi, jis jau niekaip negali pasukti laiko atgal ir atitaisyti to, kas padaryta. Praeities įvykių priminimas – žiaurus būdas ką nors nubausti.
Jei pasirinksite tokį būdą – kankinsite savo partnerį tokiu būdu amžinai ir skausmas niekada nepraeis. Ką nors mylint būtina atleisti už praeitį, pamiršti tai, kas buvo. Jei sąžiningai negalite pamiršti ko nors, kas atsitiko praeityje, tai negalite palaikyti santykių su tuo asmeniu.
Kodėl jaučiame kaltę?
Kaltės sukėlimas – ne meilės, o prievartis išraiška. Tai gali būti maskuojama kaip „žiaurus teisingumas“, bet tikroji kaltės paskirtis visada būna įžeisti, įskaudinti ir palaužti. Nesvarbu, ko siektume, kaltinant visada siekiama priversti kitą asmenį kentėti. Taigi dėl ko taip darome?
Dažnai imamės kaltinti tuomet, kai jaučiame grėsmę, meilės trūkumą ar savo vertės trūkumą. Dėl kažkokios santykiuose – ar mūsų praeityje – slypinčios priežasties jaučiamės pažeidžiami ir imamės kaltinti, siekiant susigrąžinti situacijos kontrolę. Deja, kaltės naudojimas mums niekada nesuteikia to, ko iš tikrųjų siekiame. Vietoj to, kad susikurtume siekiamą artumą, kaltindami mes užsipuolame partnerį ir jį nuo savęs atitoliname.
Sveikuose dviejų žmonių santykiuose nėra vietos prievartai. Abu partneriai nuoširdžiai siekia kito gerovės, todėl nėra priežasties jausti grėsmę, puolimo baimę. Abu partneriai gali būti atviri ir sąžiningi saugioje aplinkoje, kur jie yra vertinami ir kur jais yra rūpinamasi.
Jei manipuliuojate partnerio kaltės jausmu, greičiausiai jaučiate santykiuose kažkokią grėsmę. Gal praeityje slypi kažkas, ko negalite atleisti? Gal turite rimtą priežastį bijoti? Gal jums sunku pasitikėti žmonėmis? Gal jus kankina savigarbos trūkumas? O gal jaučiate, kad santykiai vystosi per greitai? Šiek tiek pagalvokite. Kad nusigautumėte iki savo baimės šaknų, paklauskite savęs:
– Ar santykiai to verti?
– Ar aš tikrai jį/ją myliu?
– Ar noriu šių santykių?
– Kas mane stabdo?
Jei partneris prieš jus naudoja kaltę kaip ginklą, išsiaiškinkite, kodėl leidžiatės, kad su jumis būtų taip elgiamasi. Meilė neturi skaudinti. Ji neturi jūsų versti pasijusti mažu. Jei praeityje padarėte klaidą, dėl to jūsų partneris neįgijo teisės amžinai už tai bausti.
Tai gali reikšti, kad jūs negalite būti kartu. Geriau būti vienam nei palaikyti santykius, kur esate skriaudžiamas. Jei jaučiate, jog užsitarnavote, kad su jumis taip būtų elgiamasi, tai galima rekomenduoti apsilankyti pas psichologą ir išsiaiškinti, kodėl taip yra.
Santykius verta palaikyti tik tuomet, kai abu partneriai gali būti tuo, kuo jie patys nori. Negalite deramai mylėti ar būti mylimi aplinkoje, kur kaltė naudojama kaip ginklas. Emocinis artumas neatsiranda vien dėl to, kad palaikote su kažkuo santykius. Artimumą, kaip ir pasitikėjimą, reikia užsitarnauti. Tam reikia abiejų partnerių sąmoningų sprendimų ir pastangų, bet rezultatas neabejotinai yra to vertas.
