Kas būdinga vyrui, nereikėtų automatiškai pritaikyti ir moteriai. Išties, kuo ilgiau vyras negyvena lytinio gyvenimo, tuo labiau jis įsitempęs, nepatenkintas, prislėgtas. Tai lemia fiziologija.

Moters seksualumas yra kiek kitoks – jis labiau psichologinis. Liguista būsena gali atsirasti tuomet, kai moteris ilgą laiką įtemptai laukia suartėjimo, tačiau jis neįvyksta.

Kai kurios moterys labai sunkiai išgyvena seksualinę vienatvę.

Bet tai lemia ne kokie nors hormonų „žaidimai”, o įprotis.

Jeigu seksualinis gyvenimas staiga nutraukiamas, atsiranda abstinencijos būsena, pasireiškianti erotiniais sapnais, atitinkamais fiziologiniais reiškiniais ir pan.

O kuo ilgiau moteris neturi partnerio, tuo mažiau jai jo reikia. Savo seksualinius poreikius ji transformuoja į darbą, vaikų auklėjimą, kitus užsiėmimus.

Vyrų impotencija – sudėtingas reiškinys.

Jeigu ji – organinės kilmės, pavyzdžiui, dėl prostatito, tai jokios moters glamonės čia nepadės.

Tačiau būna ir netikroji impotencija: kai vyras per daug įsitempęs dėl savo problemų, kai jis išsigandęs dėl jau buvusios nesėkmės.

Tokiais atvejais išmintinga moteris gali jam padėti atsipalaiduoti. Intymi meilė – tai abipusis procesas, partneriai ja užsikrečia vienas nuo kito.

Ar svarbus reguliarumas?

Sutuoktiniai gali mylėtis ir nereguliariai. Tačiau jeigu vienas laukia artumo savaitę ar mėnesį, tai veikia psichiką. Valdyti fiziologinius procesus valdyti kartais mes bejėgiai.

Suaugę žmonės turi suprasti, kad yra atsakingi už tuos, kurie nuo jo priklausomi.

Frigidiška?

Moters frigidiškumas dažnai būna tik tariamas. Taip, kai kurios moterys dėl savo kūno sudėjimo yra frigidiškos: jų figūra infantiliška, proporcijos vaikiškos, siauras, neišsivystęs dubuo.

Tačiau dažniausiai frigidiškumas – psichologinė problema.

Dėl moters frigidiškumo, seksopatologų nuomone, kaltas būna ne tiek vyras, kiek josios tėvai.

Kai kurios mergaitės auklėjamos pernelyg griežtai.

Užaugusios jos ne tik nežino, kas yra švelnumas, nemoka būti švelnios, bet ir nesugeba jo priimti.

Tokioms moterims vaikystėje buvo teigiama, kad seksas – tai purvas, skausmas, kurį reikia iškęsti.

Čia nori nenori reikia specialisto – jei ne seksopatologo, tai bent psichoterapeuto pagalbos.

Kartais pakanka kelių profesionalo užuominų, ir viskas susitvarko. Reikia pasistengti pažinti save: išmokti atsipalaiduoti, įsiklausyti į savo kūną, suprasti jį.

Nimfomanija

Vienos kenčia dėl savo frigidiškumo, kitos – dėl nuolatinio stipraus potraukio.

Seksopatologai spėja, jog tai gali būti tam tikri endokrininiai sutrikimai.

Galbūt organizme dominuoja vyriški hormonai.

Beje, kartais taip gydomas frigidiškumas – vyriškais hormonais.

Moters, kuri linkusi į nimfomaniją (taip vadinamas itin didelis moters lytinis potraukis), padėtis gana kebli: netgi dažni lytiniai aktai nesuteikia jai iškrovos.

Ji visąlaik ieško vyro, kuris galėtų ją patenkinti.

Monotonija – pražūtinga

Gyvenimas, žinoma, – ne vien seksas, tačiau tai labai svarbi visaverčio egzistavimo sąlyga.

Tai lyg visų jausmų apoteozė.

Jeigu jūsų santykiai su vyru pašlijo, pagalvokite, kas susilpnino jūsų jausmus, ar įmanoma juos atgaivinti.

Pagal užsienio spaudą