Sveika šeimos diada – tai du sutuoktiniai, o vaikai – ant sekančio laiptelio, po jais. Tačiau jeigu jūsų tikslas yra ne užauginti sveiką ir savarankišką asmenybę, o kuo stipriau prisirišti prie vaiko, toks modelis jums netinka.

Vaikas gali tapti savarankiškas tik todėl, kad tenka tokiu tapti. Pavyzdžiui, jei jis visą laiką paliekamas vienas ir niekas neturi laiko juo pasirūpinti.

Tačiau tokia savarankiškumo forma pralaimi sąmoningai ugdomam savarankiškumui, kai tėvai daro viską, kad vaikams kuo anksčiau nustotų jų reikėti.

Mokykite vaiką, o ne darykite viską už jį

Nedaryti už vaiką to, ką jis jau moka, iš esmės reiškia jam netrukdyti.

Pavyzdžiui, pusantrų metų vaikas gali valgyti šaukštu, trejų metų – apsirengti, susitvarkyti žaislus, penkerių metų – pašildyti pusryčius mikrobangų krosnelėje, septynerių metų – pats sugrįžti iš mokyklos ir savarankiškai atlikti namų darbus.

Mokydamasis naujo dalyko, mažasis padarys daug klaidų, net jei suaugusiam tas užsiėmimas atrodys visiškais niekais. Teks surasti savyje mygtuką, kuris išjungs kritiką. Juk akivaizdu, trejų metų vaikas su neišplaus grindų, o tik jas dar labiau išterlios šlapiu skuduru. Ir štai čia labai svarbu išjungti troškimą kritikuoti, priekaištauti ir t.t.

Mes negalime būti tobuli tėvai, tačiau mūsų užduotis – padaryti taip, kad vaikui mūsų vis mažiau reikėtų.