Moters prigimtis yra pasyvi. Ji turėtų išmokti palaukti, tačiau neretai jai atrodo, kad tokiu atveju ji taps neefektyvi.
Moteris nuolat stengiasi kažko griebtis, kažką padaryti, apsidrausti, juk ją siaubingai baugina nežinomybė.
Tačiau gyventi nuolatiniame veiksme ir tarsi kaleidoskope besikeičiančiuose įvykiuose – ne moteriška būsena.
Kad moteris ką nors gautų, ji turi išmokti palaukti.
Būtent laukimo būsenoje moteris užsipildo ir sulėtėtina tempą…
Kodėl reikia mokėti palaukti? Kad nesugriautumėte savo moteriško likimo, o atvirkščiai – susikurtumėte jį pačiu geriausiu jums būdu.
Kai esama nekantrumo, moteris viską darys neteisingai.
Ji paprasčiausiai neleis vyrui pasireikšti, parodyti savo vyriškumą, neleis jam atsiskleisti kaip vyrui. Tam reikia laiko, o nekantri moteris šito laiko neduoda, tučtuojau griebia vairą į savo rankas ir ima pati viskam vadovauti. Arba viską meta ir lekia ieškoti kito.
O paskui pasipila nuoskaudos ir pretenzijos…
