Regis, viskas gerai. Yra darbas. Stogas virš galvos. Santykiai – tvarkingi. Niekas nežemina, neįžeidinėja, nepalieka ir nešaukia. Niekas neserga. Pinigų pakanka – nesvarbu, kad nėra didelės prabangos, bet pragyvenimui užtenka. Viskas, atrodo, taip, kaip ir turėtų būti. Bet viduje – kažkas ne taip. Nuobodulys? Nerimas? Tuštuma? Ir imate klausti savęs: „Kas su manimi negerai? Kodėl nesijaučiu laimingas?“
Šią keistą būseną sunku paaiškinti net pačiam sau. Išoriškai gyvenate „teisingai“. Viskas stabilu. Tačiau viduje – tarsi būtų išjungtas garsas. Atliekate veiksmus, bet nejaučiate jų skonio. Džiugūs įvykiai praeina pro šalį. Žmonės sako: „Tau sekasi, būk laimingas“, o jūs tik linksite galva ir jaučiate kaltę, kad nesate laimingi.
Kartais šis sustingimas reiškia gilų, ilgą, be pertraukų trunkantį nuovargį. Kūnas dar laiko, bet emocinis fonas byra. Viskas atrodo prislopinta – tarsi gyventumėte kambaryje su storu kilimu. Nieko blogo nevyksta, bet nebėra gyvo ryšio su savimi.
Kartais tai ženklas, kad negyvenate savo gyvenimo. Išoriškai viskas sutvarkyta, bet ne pagal jūsų taisykles. Darbas – saugus, bet nemielas. Santykiai – stabilūs, bet ne artimi. Kiekvieną dieną darote tai, ką „privalote“, o ko iš tikrųjų norite, seniai pamiršote arba iki galo neišsiaiškinote.
O kartais tai būna susiję su jausmais, kurių seniai neleidote sau pajusti. Liūdesys, pyktis, baimė, melancholija. Galbūt įpratote būti stiprūs – nedejuoti, nesiskųsti. Bet jausmai niekur nedingsta – jie tik slepiasi po fono tuštuma. Ir ta „tuštuma“ iš tikrųjų yra sustingę išgyvenimai.
Ką daryti? Visų pirma – liaukitės save graužti dėl šios būsenos. Tai nereiškia, kad su jumis kažkas negerai. Priešingai – tai ženklas, kad yra kažkas svarbaus, ką turėtumėte pastebėti. Pabandykite paklausti savęs: ko jums dabar trūksta, net jei tai atrodo „kvaila“? Gal poilsio? Laisvės? O gal tiesiog jausmo, kad esate išgirsti?
Stenkitės nebėgti nuo šio jausmo – pabūkite su juo. Pasivaikščiokite be tikslo. Užsirašykite viską, kas ateina į galvą. Prisiminkite, ką kadaise mylėjote ir mėgote. Arba tiesiog pasakykite sau: „Aš turiu teisę jausti tai, ką jaučiu, net jei tai nesutampa su kitų lūkesčiais.“
Kada pastarąjį kartą jautėtės iš tiesų gyvi – ne užsiėmę, ne reikalingi, o gyvi? Kas tada buvo šalia? Kas suteikė prasmės, skonio, šilumos pojūtį?
Jeigu jaučiate, kad esate pasiruošę keisti šią būseną ir pradėti gyventi laimingiau, įpraskite kartais sustoti, pabūti vienumoje, įsigilinti į save ir paklausti savęs, ką dabar jaučiate, kas jus slegia, ko norite, kuo galite pasidžiaugti. Tai padės jums dažniau jaustis gyviems.
