Kaip išmokti džiaugtis gyvenimu čia ir dabar

Ar mokate gyventi dabartimi, o gal nuolat viską atidedate vėlesniam laikui? Ar susimąstėte apie tai, kad jei visą laiką gyvensite ateitimi, gyvenimas tiesiog praeis pro šalį?

Psichologas pasakoja, kaip išmokti gyventi šia diena. Tai labai svarbu, juk gyvenimas – būtent tas momentas, kuriame esate jūs!

Ateitis visuomet traukia, viliodama laimingomis perspektyvomis. Dėl jos mes ištisomis dienomis triūsiame, nežinodami nei miego, nei poilsio, atsisakome mažų gyvenimo džiaugsmų, nugalime sunkumus, patiriame nepatogumus ir visuomet tikimės geresnio. Nes kai tik užsibaigs sunkumai, prasidės tikras gyvenimas!

Labai dažnai žmonės tiek susirūpinę ateitimi, kad dabartis tampa jiems viso labo tik generaline būsimų svarbių įvykių repeticija.

Tikras gyvenimas prasidės tada, kai…

  • Praturtėsiu…
  • Padarysiu karjerą…
  • Ištekėsiu…
  • Užmegsiu romaną…
  • Išvyksiu atostogauti…
  • Kai užaugs vaikai…
  • Kai sulieknėsiu…
  • Kai pakeisiu darbą…
  • Persikraustysiu…
  • Išsiskirsiu…
  • Baigsis krizė, ir taip toliau…

Priežastys gali būti pačios įvairiausios. Svarbiausia, kad žmogus visuomet atideda savo gyvenimą vėlesniam laikui, švaistydamas laiką dirvos ateičiai purenimui.

Tikslų siekis – naudingas reikalas, tačiau kai dabartis virsta ateities laukimu, gyvenimas praeina pro šalį. Psichologijoje toks elgesys žinomas kaip „atidėto gyvenimo sindromas“.

Esant šiam sindromui, žmogus atideda svarbiausius dalykus ateičiai, pripildydamas savo egzistenciją arba visišku susikoncentravimu ties vienu tikslu ir atmesdamas kitas gyvenimo puses, arba antraeiliais dalykais, svetimomis idėjomis, tikėdamasis, kad stebuklas nutiks pats savaime.

Kas gyvena laukiamojoje salėje?

Žmonės, atidedantys savo gyvenimą, gali būti suskirstyti į tris kategorijas.

Pirmai kategorijai priskiriami tie, kurie tiksliai žino, kokią nori matyti ateitį, ir fanatiškai siekia savo tikslo, nepastebėdami, kas vyksta aplink. Pavyzdžiui, darboholikas, visiškai susitelkęs ties savo karjera, neleidžia sau turėti nei poilsio, nei asmeninio gyvenimo, nei draugų.

Jis mano, kad galės atsipalaiduoti tik pasiekęs tikslo, ir tuomet jau jo gyvenime pasirodys visko. Deja, kol jis rūpinasi materialine gerove, jo artimieji tiek įskaudinti jo abejingumo, kad palaipsniui atsitolina nuo jo.

Savo gyvenime tas žmogus mato tik darbą. Tačiau gyvenimas toks trumpas, kad kai jis pasieks savo tikslo, visa tai, ko jis norėjo, gali jam būti jau nebepasiekiama.

Antrasis žmonių tipas visiškai susikoncentravęs ties svetimais tikslais, o savų tikslų siekimą visada atidėlioja. Pavyzdžiui, moteris gali galvoti apie tai, kad būtinai užsiims savo išvaizda, kai vaikai šiek tiek paaugs, vėliau ji guos save viltimis apie tai, kad būtinai padarys karjerą, kai vaikai baigs universitetą.

Arba santuokoje nelaiminga moteris negali mesti vyro, nes bijo, kad jis be jos prapuls, ir laukia, kada jis ras gerai apmokamą darbą. Už to slypi nesėkmės baimė. Rezultatas – nenorėjimas prisiimti atsakomybės už savo gyvenimą. Kur kas paprasčiau gyventi svetimais tikslais ir svajonėmis.

Trečiasis žmonių tipas visą laiką laukia stebuklo. Jie dirba darbą, kurį laiko pereinamuoju punktu, kol ras labiau tinkamą. Va kai jau tinkamas darbas atsiras, tuomet jie pradės gyventi iš tikro!

Jei jų asmeninis gyvenimas neatitinka jų idealų, jie junta liūdesį ir ilgesį, laukdami, kada gi pasirodys idealus vyras ar moteris, kurie ryškiomis spalvomis nuspalvins jų nuobodų gyvenimą.

Visi šie žmonės ne gyvena, o laukia momento, kai bus galima pradėti

gyventi iš tikro.

Ar gyvenate dabartimi?

Štai simptomai, pagal kuriuos galima nustatyti atidėto gyvenimo sindromą.

Orientacija į ateitį kaip esminę gyvenimo dalį, gyvenimo dalinimas į „laukimo periodą“ ir „apdovanojimo periodą“.

Dabartyje vykstančių įvykių suvokimas kaip antraeilių, paruošiamųjų.

Filosofinių minčių vengimas (apie tikslą gyvenime, savirealizaciją ir pan.) arba gi pernelyg didžiulis susitelkimas į apmąstymus, kurie neparemiami veiksmais.

Nerimo, diskomforto jausmas, nejaukumas situacijose, kai reikia parodyti savo gabumus, talentus.

Rimtos problemos užsibrėžiant tikslus, susijusius su savo pasiekimais.

Polinkis į savęs guodimą „reikia šiek tiek pakentėti dėl geresnės ateities“, „sunkumai dabar bus apdovanoti ateityje“.

Polinkis taupyti, kaupti.

Perdėtas susidomėjimas svetimu gyvenimu.

Jūs gyvenate „ne su tuo“ žmogumi, dirbate „ne tą“ darbą, visą laiką ruošiatės tai baigti, tačiau jums visuomet kažkas trukdo.

Sunkumai reiškiant arba išgyvenant emocijas. Siekis nuslopinti svarbius išgyvenimus.

Siekis prisiimti atsakomybę už įvykius, sukurtus kitų žmonių.

Siekis kontroliuoti emociškai reikšmingų žmonių gyvenimą.

Emocinio gyvenimo prisipildymas kaltės ir gėdos jausmais.

Minčių apie vienatvę išstūmimas.

Kodėl tiek daug žmonių atideda gyvenimą? Priežastis – psichologinės naudos, kurias gauna žmogus, kenčiantis nuo šio sindromo. Štai jos.

Realių problemų ir konfliktų sprendimo vengimas, keičiant tai į „sunkumų nugalėjimą kelyje į ateitį“.

Galimybė vengti atsakomybės už savo gyvenimą.

Galimybė vengti jėgų ir sugebėjimų mobilizavimo, būtino siekti tikrų tikslų – gyvenimas „puse jėgos“.

Galimybė vengti emocinio artumo – gyvenimas be emocinių išgyvenimų.

Galimybė nematyti realybės – gyvenimas iliuzijose.

Kaip grįžti į dabartį?

Kaip gi sugrįžti į dabartį ir gyventi visavertį gyvenimą čia, o ne svajonėse?

Svajoti ir siekti aukštų tikslų naudinga. Tačiau galvokite apie ateitį tik kaip apie tašką, priklausomai nuo kurio planuojate savo dabartį.

Dabarties planavimas leis ją maksimaliai pripildyti įvykių. Tik atsižvelkite į visas gyvenimo sferas, nesusitelkite ties kažkuria viena.

Prisiminkite, kad gyvenimas – tai ne generalinė repeticija. Kiekvieną kartą, kai norite kažką atidėti vėlesniam laikui, užduokite sau du klausimus: „Kas, jei ne aš? Kada, jei ne dabar?“ Tik žodžių „dabar“ ir „daryti“ derinys padės pajusti gyvenimo pilnatvę.

Gerindami savo dabartį, darykite tai, apie ką svajojate būtent dabar, nesitikėkite laimingos ateities. Ateityje gausime tik tai, ką pasėjome dabartyje. Jei esate nepatenkinti savo darbu, pakeiskite jį arba padarykite maksimaliai efektyvią tą veiklą, kuria užsiimate – rodykite iniciatyvą, užsiimkite kūryba, tapkite geriausiu.

Darykite visa tai, ką tik galite padaryti šiandien. Gyvenkite šioje dienoje, lyg turėtumėte viską, ko jums reikia laimingam gyvenimui.

Išnaudokite visus šansus ir galimybes, kurios jums tenka, neatidėkite vėlesniam laikui.

Prisiminkite tai, kad šiandiena – pats svarbiausias ir vienintelis realus momentas, kuris mums pasiekiamas, ir visos permainos į gera gali vykti tik ten.

Atlikdami bet kokį poelgį, susimąstykite, kam jis skirtas. Esmė ta, kad kiekvienas poelgis – tai pasirinkimas tarp savęs ir kitų. Paklauskite savęs, kieno interesų jis padiktuotas.

Dažniau atsižvelkite į savo poreikius ir norus. Priminkite sau, kad net pačių brangiausių žmonių gyvenimas vis tiek netolygus jūsiškiam. Be to, atiduodami gyvenimą kitam žmogui ne tik prarandate save, bet ir trukdote jam.

Niekada negelbėkite kito žmogaus. Tam neleiskite jam būti auka.

Neprisiimkite atsakomybės už jo poelgius ir tikslus.

Atskirkite bendradarbiavimą ir manipuliaciją. Pirmuoju atveju kartu pasiekiate kiekvieno savo tikslo. Antruoju – viena pusių ima tiesiog dirbti už kitą.

Išlaisvinkite savo jausmus. Nesekinkite santykių izoliuodami juos nuo realybės. Išreikškite savo emocijas dabar, neatidėkite jų ateičiai.

Būkite sąžiningi su savimi: sumažinkite tai, kas jums nepatinka jūsų gyvenime, ir tai pakeiskite.

Išmokite susikoncentruoti ties tuo, ką darote, o ne ties tuo, ką padarėte ar darysite. Visiškai susitelkite į tai, ką darote dabar, ir atlikite taip, kaip tik galite geriausiai.

Džiaukitės gyvenimu dabar, teikdami žmonėms meilę, rūpestį ir dėmesį, nelaukite palankaus momento.

Susirašykite viską, ką norite ar norėjote padaryti. Ką galite padaryti tiesiog dabar? Veikiausiai daugeliui norų nereikia nieko, tik jūsų pačių iniciatyvos. Įgyvendinkite savo planus.

Viskas prasideda nuo smulkmenų. Kam atrodyti gerai, prisižiūrėti, jei šalia „ne tas“ žmogus? Kam rodyti iniciatyvą ir stengtis, jei tai „ne tas“ darbas? Štai ir gaunasi, kad gyvenime niekas nesikeičia, o laukimas tęsiasi.

Deja, laukimas nepriartins mūsų prie laimingos ateities, o tik sutrumpins tą gyvenimo tarpsnį, kuris liko priešaky. Iš tikro ateities nėra, nes mes galime būti tik dabartyje.

Ateitis svarbi tik tiek, kad galėtume planuoti dabartį. Ateitį veikia tik tai, ką mes darome dabar. Mes – aktoriai, kurie turi veikti esamose aplinkybėse. Čia ir dabar – štai vieta, kur esti gyvenimas.

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *