Jau beveik viskas pavyko, maksimaliai priartėjote prie trokštamo tikslo, kai staiga… Kažkas atsitiko ne taip, kaip tikėjotės. Vėl. Jeigu tokia situacija vis kartojasi, laikas paklausti savęs, ar neįsitaisėte vidinio priešo. Ir įveikti jį!
1. „Jeigu būčiau žinojęs…“
Kai mes patiriame pralaimėjimą, beveik pasiekę tikslą, tai būna sabotažas prieš save. Ir jis nesusijęs su kompetencijos stoka ar nesėkme. Už pasikartojančių klaidų slypi ypatingas elgsenos tipas, kurį reikia ištirti. Tarp populiarių spąstų būna netinkami patarimai ir beprasmis apgailestavimas. Stengdamiesi peržiūrėti situaciją iš pozicijos „Jeigu būčiau žinojęs…“ , mes sudarome įspūdį, tarytum mokomės iš praeities, tačiau iš tikrųjų kenčiame ir graužiamės.
Kur kas protingiau ir naudingiau būtų surašyti viską, ko neįvertinote ar ką pervertinote, ir padaryti išvadas.
2. Netikėkite kaltės jausmu
Galima bijoti sėkmės ne mažiau nei žlugimo. Iš baimės įskaudinti tėvus, mylimąjį ar draugus galima nesąmoningai pasirinkti atsitraukimą į antrąjį planą, atsisakyti sužibėti ir pasijusti geresniam už kitus. Tokį elgesį psichologai vadina nesėkmės neuroze.
Šiuo atveju neurozė – ne pasekmė, o nesėkmės priežastis: mes pasirenkame sąlygas, kurios neleidžia mums pirmauti, nes pagalvoję apie galimą sėkmę patiriame kaltės jausmą. Jį sukelia mūsų pasąmonė, tarytum išsakydama giluminį troškimą: „Noriu, kad tėvai mane mylėtų ir nekiltų nemalonumų.“
Kad pastebėtumėte tokį reiškinį, gaudykite savyje kylantį nejaukumo jausmą. Po to paklauskite savęs, iš kur jis atsiranda. Įsivaizduokite sėkmės ir nesėkmės pasekmes, tada įsiklausykite į savo slapčiausius troškimus, ką norite gauti sau.
Tokį tyrimą pačiam, be psichologo pagalbos atlikti nelengva, bet įmanoma.
3. Išsivaduokite nuo atidėliojimo
Prokrastinacija vyksta tada, kai mes nuolat vilkiname veiksmų pradžios momentą ir taip praleidžiame galimybes. Ji taip pat nulemia nesėkmę siekiant užsibrėžto tikslo. Su laiku tikslas virsta savotišku žaisliuku protui („kada nors parašysiu romaną“) ir trukdo įsigilinti į tai, ką darome („aš tausoju jėgas romanui“).
Vienintelis būdas išsiveržti iš prokrastinacijos – suprasti, kokios baimės slypi už jos, ir nusistatyti tikslius terminus. Geriausiai padeda smulkių žingsnių metodas, kai stambus darbas atidėliojamas neribotam laikui.
4. Parodykite lankstumą
Per didelis sustingimas ir nelankstumas, teisinantis ekspertų nuomonėmis arba objektyviomis aplinkybėmis, pakiša mums koją kelyje į sėkmę. Toks elgesys dažniausiai būna neproduktyvus. Žmogus, kuris užima dominuojančią, visažinio teisuolio poziciją, sudaro pašnekovui neigiamą nuomonę apie save. Iš dviejų vienodos kompetencijos žmonių mes visada renkamės tą, kuris sugeba išklausyti kitų nuomonę. Lankstumas reiškia sugebėjimą suprasti įvairius požiūrius, papildyti savo supratimą, pripažinti savo klaidas, pritaikyti teorines žinias prie realybės. Lankstumas greičiau veda prie sėkmės už nepateisinamą užsispyrimą.
Atsisakykite įsitikinimo savo teisumu, priimkite svetimą nuomonę kaip galimą hipotezę, suvokite, kad galite suklysti, o pašnekovas gali pastebėti tai, ko nematote jūs.
5. Būkite geranoriški ir atlaidūs sau
Gerumas sau netolygu pasitenkinimui savimi ar savęs pateisinimui. Reikia žiūrėti į save ir savo veiksmus , kaip žiūrėtumėte į geriausio draugo elgesį. Atvirai, supratingai ir atlaidžiai. Gailestingumas sau netrukdo matyti savo silpnąsias ir stipriąsias puses.
Kiekvieną kartą, kai ruošiatės save pasmerkti ir kritikuoti, naudinga kreiptis į savo vidinį draugą. Ką jis jums patartų? Ko reikia saugotis? Iš kur semtis energijos? Formuluokite tikslius klausimus ir laukite konkrečių atsakymų, kad jūsų entuziazmą atsvertų tikslus situacijos įvertinimas.
Pagal Psychology Today
