Garantijos, patikimumas, teisingumas ir kiti niekai – viso to reikia laukti ir tikėtis iš santykių, jeigu norite jais nusivilti. Be to, tai puikus kelias į vienatvę.
Atvirumą ir pasitikėjimą, intymumą santykiuose dažniausiai lydi baimė, netikrumo jausmas. Perdėtas nerimas ir artumo baimė gali turėti pačių įvairiausių priežasčių, kurios, kaip taisyklė, susiformavo dėl vaikystėje įgytos negatyvios patirties. Siekdami sukurti ilgalaikius santykius, mes patys to nepastebėdami, išleidžiame iš akių svarbias detales.
Mes skubiname įvykius, „pranašaujame ateitį”, tempiamės paskui save savo praeitį. O vietoje to reikėtų leisti sau kelionę į naują pasaulį, vertėtų neskubėti vertinti partnerio.
Tačiau mes tikrinamės partnerį su savo fantazijomis, tikriname, ar atitinka jis mūsų susigalvotą modelį.
Vertėtų paieškoti kitos vietos fantazijoms panaudoti. Pasistenkite pakilti aukščiau savo „vidinių tiesų” ir kurti santykius, pagrįstus tuo, kas vyksta šiuo konkrečiu momentu. Jeigu einate į kavinę, pamėginkite paprasčiausiai nueiti į kavinę, o ne fantazuoti kaip gimdote, krikštijate ir tuokiate būsimus bendrus vaikus. Jei žiūrite filmą, pabandykite pasimėgauti filmu, o ne samprotauti, kiek patikimas yra greta sėdintis žmogus.
Patys savaime tokie samprotavimai, be abejo, naudingi. Problemų atsiranda tada, kai dėl savo perdėto nerimavimo dėl ateities, nustojame regėti dabartį ir patys/pačios tampame neprieinami.
Dėl kažkokių protu nesuvokiamų pasąmonės nuostatų potencialus partneris gali netikėtai atsidurti sąraše „Netinkamas”.
Panaši situacija ištinka šeimos krizių metu. Kadangi galingiausia jėga, kuri mums vadovauja, yra emocijos (linkėjimai pirmykščiams instinktams), mes puolame knaisiotis praeities patirtyje (dažnai – ne savo) ir imame pergyventi dėl ateities.
Geriausia, ką tokiu momentu galime padaryti – sugrįžti į savo dabartį. Per klausimus, stebėjimus, duodami sau laiko priimti sprendimams.
Dalyvaukite tikruose, realiuose santykiuose. Tame tarpe, leisdami sau pergyventi sudėtingus momentus, būti silpnais, nesuprantančiais, neteisiais.
Kai kiekvienas žvelgia tik į savo pusę, nesigaus pamatyti bendros ateities. Ypatingai gaila, kai iki puikaus rezultato tereikia žengti vos vieną žingsnį. Naują pasaulį susikurti galima tik bendromis pastangomis. Kartais galite daryti tai pasikeisdami. Pasilikdami dabartiniame momente, mes atitrūkstame nuo iliuzijų ir priartėjame vienas prie kito.
