Kuriame problemas

Kaip mes patys kuriame sau problemas

Žinome, kad visos problemos kyla „iš galvos“. Ir mes sugebame kurti jas patys.

Pavyzdžiui, mes patys sukuriame savo asmeninius menkavertiškumo kompleksus, lygindami save su kitais, o paskui neradę savyje kokio nors svetimų privalumų atitikmens, jaučiamės ne itin geri, kažko nesugebantys, išgyvename dėl to gėdą ir kaltės jausmą.

Jeigu įsivaizduosite, kad visą valandą lyginate save su kitais, tai tikrai savyje atrasite daugybę trūkumų ir jums dėlto neišvengiamai suges nuotaika.

Mes nuolat lyginame savo galimybes, pasiekimus, lyginame savo vaikus, vyrus ar žmonas, lyginame, kas, kaip ir su kuo atostogauja, lyginame namus, sveikatą, darbą, išsilavinimą…

Kai žmogus stengiasi neatsilikti nuo kitų, kai jis nuolat lygina save su kitais ir pagal tai vertina, tai jis gali jaustis visišku nevykėliu.

Kadangi jo mintys nuolat sukasi apie savo klaidas, trūkumus, nesėkmes, dėl to jam gali atsirasti neurozė.

Kai mes galvojame ir nervinamės dėl to, ko neturime, ko mums trūksta iš to, ką turi kiti iš mūsų aplinkos, arba kai galvojame apie save blogai, esame nepatenkinti savimi ir savo gyvenimu, mes pamirštame svarbiausią dalyką – ką turime patys. Ir galiausiai prarandame tai, ką turime. Mes nesaugome ir nebranginame to, ką turime, o praradę graužiamės.

Kaip dažnai mes nematome to, ką turime, nevertiname savo turto, nevertiname savęs, savo savybių, sugebėjimų ir privalumų, savo unikalios asmenybės, savo neįkainojamo gyvenimo.

Mes patys sukuriame savo neigiamą įvaizdį, lygindami su kažkuo kitu, dažniausiai ne savo naudai. Mes patys sukuriame savo pasaulį be džiaugsmo, stebėdami kažkieno kito gyvenimą, turtus, pasiekimus, galimybes.

Pagundų aplinkui daug: reklama neriasi iš kailio siūlydama ar brukdama mums įvairiausius būdus praturtėti, sulieknėti ar pasitaisyti, mados industrija verčia suabejoti savo skoniu ir vertybėmis, skatindama skubiai keisti, perdaryti savo veidą, kūną, garderobą, iš visų pusių mus atakuoja pasiūlymai padaryti mus laimingus ar „paauksinti“.

Dažnai mes jau ir patys nesuprantame, kur yra mūsų, ko mums tikrai reikia ir kur tai, be ko puikiausiai išsiverstume.

Neįmanoma nusipirkti meilės ir draugystės, neįmanoma nusipirkti laimės ir sugebėjimo džiaugtis.

Sugebėjimas patiems surasti ir vertinti džiaugsmą kasdienybėje ir džiuginti kitus – svarbus gyvenimo menas.

Galbūt verta nusišypsoti ir padėkoti gamtai už tai, kad ji suteikė mums gyvenimą ir galimybę džiaugtis?

Mums trūksta džiaugsmo ir mes laukiame jo iš kitų. Įsižeidžiame. Keliame pretenzijas. Priekaištaujame. Kenčiame.

Bet tai gali būti iliuzinis lūkestis. O juk visai nesunku savarankiškai sukurti džiaugsmą savo gyvenime. Tam reikia visai nedaug:

  • sugebėjimo neužsifiksuoti į nemalonumus;
  • sugebėjimo jausti pasitenkinimą dėl to, ką turime;
  • sugebėjimo dėkoti;
  • sugebėjimo atleisti;
  • sugebėjimo užsiimti susirasti laisvalaikio pomėgį ar hobį;
  • sugebėjimo mylėti;
  • sugebėjimo teikti džiaugsmą kitiems.

Blaškymasis, skubėjimas, nuoskaudos, nerimas, pavydas, nepasitenkinimas atima iš mūsų svarbiausią dalyką – gyvenimo džiaugsmą.

Reikia tik panorėti nusimesti visą tą balastą ir pradėti gyventi su džiaugsmu ir be baimės.

Žmonės dažnai patys apriboja save, užuot džiaugęsi kiekvienu savo gyvenimo momentu. Kiekvienam iš mūsų yra duota daug: gėrybių ir resursų turime neribotą kiekį ir patys galime disponuoti jais savo nuožiūra bei rūpintis savo gerove.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *