Kaip pamiršti praeitį, kuri neduoda ramybės?

Skaudūs praeities prisiminimai nepalieka mūsų. Jie išnyra netikėtais momentais, priversdami mus vėl išgyventi neigiamas emocijas. Dažniausiai tai būna pyktis ir nuoskauda. Kaip įveikti šią negerovę?

Kiekvieno žmogaus gyvenime būna tokių momentų ir periodų, kuriuos norėtume ištrinti iš atminties visam laikui. O kodėl nepavyksta pamiršti? Kodėl nuolat atgyja tie prisiminimai? Bet koks prisiminimas – tik faktas iš mūsų biografijos. Tačiau kai kurie iš jų būna smarkiai įkrauti emocijų. Ir tai juos išskiria iš kitų.

Būtent stiprios, dažniausiai neigiamos emocijos padaro prisiminimus tokius stiprius, kad jie nuolat išplaukia mūsų atmintyje ir sukelia naujų jausmų audras. Todėl su šiuo emociniu prisiminimų komponentu ir reikia padirbėti.

Suprantama, kad niekas negali pakeisti praeities arba ištrinti jos, bet išvalyti ją nuo sunkių emocijų tikrai įmanoma. Stipriausios iš jų būna pyktis ir nuoskaudos.

Psichoterapijoje daug dėmesio skiriama vaikiškoms traumoms ne dėl to, kad terapeutas norėtų įlįsti į sielą ir iškapstyti iš jos skausmą, slypintį giliai viduje. O dėl to, kad vaikiškos traumos pačios išnyra tai vienur, tai kitur, neleisdamos gyventi šia diena ir džiaugtis ja.

Kaip susidoroti su sunkiomis emocijomis?

Pyktis. Iš kur jis kyla? Peržvelkime galimus variantus.

  • Galbūt jūsų tėvai gėrė ir mušė jus.
  • Galbūt jie negėrė, bet galėjo mušti jus.
  • Galbūt jie riejosi vienas su kitu jūsų akyse.
  • Galbūt jie labai daug dirbto ir nuolat pabrėždavo, kad tai daro dėl jūsų. Todėl jie negalėjo skirti jums pakankamai dėmesio.

Variantų gali būtų daugybė, bet panagrinėkime tik vieną. Tarkite, tėvas gėrė ir kartais mušdavo motiną ir jus. Taip tęsėsi pirmuosius 18 jūsų gyvenimo metų, kol baigėte mokyklą ir išvažiavote į kitą vietą.

Dabar esate subrendę, gyvenate toli nuo tėvų, nelankote jų, bet paskambinate kartkartėmis motinai. Apie tėvą niekada nekalbate, jo nekenčiate. Kiekvienas priminimas apie jį sukelia jums pyktį. Jis gali būti sumišęs su keršto troškimu. Tas jausmas jūsų neapleidžia, nors metai bėga.

Ką daryti? Kaip padėti sau?

Galvoti ir analizuoti. Racionalių apmąstymų būdu išvaduoti protą nuo sunkių emocijų, pavyzdžiui, pykčio ir nuoskaudų.

Grįžkime prie minėto tėvo pavyzdžio. Galima pradėti nuo to, kad pabandytumėte suprasti jo polinkio į alkoholizmą priežastis. Laimingi žmonės negeria, bet kai kurie geria, kad jaustųsi laimingi.

Jis grįžta iš darbo pavargęs ir pradeda gerti arba grįžta jau išgėręs. Alkoholiu jis malšina nepasitenkinimą, liūdesį, skausmą, nerimą ir kitas emocijas. Jis – nelaimingas ir kreipiasi pagalbos į alkoholį. Toliau pabunda agresija. Galbūt jis nesąmoningai išlieja ją, kopijuodamas savo tėvų elgesį. Galbūt jis pyksta ant savęs, kad gyvenime nepasiekė jokių aukštumų, kad palaidojo jaunystės svajones.

Tokie svarstymai pyktį paverčia supratimu ir atjauta, net gailesčiu.

Kaip galima pykti ant to, kuris pats yra giliai nelaimingas, dar nelaimingesnis už mus? Pagalvokite apie tai. Reikia suprasti, kad šis faktas nepateisina tėvo, mes ir nesiekiame to. Mūsų uždavinys – atsikratyti savo pykčio.

Pykčio transformavimas į užuojautą – gera išeitis. Kaip moko budistai, „neapykantos negalima nugalėti neapykanta. Ją galima įveikti tik meile ir užuojauta“.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *