Būna, kad jaučiatės tarsi neturėtumėte po kojomis žemės: kažkieno replika sutrikdo, nuotaika visiškai priklauso nuo kito žmogaus elgesio, o vidinis pasitikėjimas savimi kažkur dingsta. Tai tarsi kas nors nepastebimai paėmė jūsų gyvenimo pultą ir dabar spaudžia mygtukus.
Vidinės atramos praradimas ir jausmas, kad nevaldote savęs, dažnai susiję su tuo, kad savo jėgą – emocinę, protinę, kartais net fizinę – atidavėte kam nors kitam. Tai gali būti viršininkas, artimas žmogus ar net atsitiktinis pažįstamas.
Bet gera žinia yra ta, kad jėgas galima susigrąžinti. Ne per vieną dieną, bet žingsnis po žingsnio vėl pajusite, kad esate savo gyvenimo centre, ir galėsite apsiginti, kai to tikrai reikės.
Kaip atgauti pasitikėjimą savimi ir išmokti saugoti savo ribas
Skųstis – reiškia įstrigti
Besikartojantys pokalbiai, begaliniai skundai draugams ir kolegoms gali suteikti laikiną palengvėjimą, bet tai yra spąstai. Kuo daugiau dėmesio skiriate tam, kas yra negerai, tuo mažiau lieka erdvės ieškoti išeities. Stenkitės pagauti momentą, kai skundas nustoja būti būdu išsikalbėti ir tampa įpročiu. Klausimas „Ką aš galiu padaryti?“ atveria duris į veiksmą, o skundimasis tik stovi vietoje.
Emocijos – jūsų teritorija
Frazės kaip „Jis mane išbarė“ arba „Ji mane nuliūdino“ skamba taip, tarsi jūs savanoriškai atidavėte savo nuotaikos valdymą į svetimų rankas. Bet tiesa yra ta, kad emocijos yra jūsų asmeninė atsakomybės sritis. Taip, kažkas gali elgtis grubiai, neteisingai ar menkinančiai. Bet tik jūs sprendžiate, kaip į tai reaguoti. Tikroji jėga yra ne būti nejaudinamam, o gebėti sąmoningai pasirinkti savo reakcijas.
Ribos – tai ne siena, o durys su spyna
Kai sutinkate su prašymais, kurie jums nepatinka, bijodami pasirodyti egoistiški, palaipsniui prarandate pagarbą sau. Ribos – tai ne šaltumo pasireiškimas, o būdas parodyti, kaip su jumis galima elgtis, o kaip ne. Jūs neprivalote būti patogūs visiems. Jūs turite teisę pasirinkti, kam ir kiek laiko, dėmesio ir energijos skirti. Kuo aiškesnės šios ribos, tuo lengviau jaustis saugiai.
Atleisti – tai atsisakyti priežasties būti nelaimingu
Pykčio jausmas gali atrodyti teisingas, nes jūs buvote įžeistas, išduotas ar nuviltas. Tačiau jis tvirtai laiko ne tą, kuris jus įžeidė, o jus. Atleisti – tai ne pažymėti „viskas gerai“, o pripažinti – taip, skausmas buvo, bet aš nebegaliu gyventi su šia našta. Jūs atlaisvinate vietą ramybei, džiaugsmui ir ateičiai. Tai yra stiprybės, o ne silpnumo aktas.
Nuspręskite, kas jums tikrai svarbu
Kai žmogus neturi vidinio kompaso, jis lengvai nukrypsta nuo kelio – plaukia pagal svetimus lūkesčius, prisitaiko, sutinka, pasimeta. Vertybės – tai, kas padeda išlaikyti kursą net audroje. Paklausykite savęs: kokių principų jūs nesate pasirengę išduoti jokiomis aplinkybėmis? Atsakymai į šiuos klausimus – jūsų pamatas, ant kurio verta statyti pasitikėjimą.
Sustabdykite mintyse serialą „Viskas blogai“
Mintys apie tai, kaip viskas neteisinga, nuobodu ar beprasmė, gali užtrukti valandas, net jei jos vyksta fone. Jei pagavote save beprasmiškose mintyse, grąžinkite dėmesį į realybę. Paprastas klausimas „Ką aš galiu pakeisti dabar?“ – puiki pradžia, kuri padės tapti optimistiškesniam.
Kalbėkite apie save kaip apie žmogų, turintį pasirinkimą, o ne kaip apie aplinkybių auką
Tokios frazės kaip „Manę privertė“ arba „Kitaip nebuvo galima“ – tai signalas, kad atsakomybė jau yra kažkur už pasiekiamumo ribų. Tačiau beveik visada yra variantų. Kartais jie nėra patys patogiausi, bet vis tiek tai yra pasirinkimas. Net ir nusistatymas „susitaikyti su tuo“ – tai taip pat sprendimas, ir jį pripažindami, jūs susigrąžinate kontrolę.
Vertė – tai ne medalis, kurį jums įteikia kitas
Jei jūsų savigarba priklauso nuo kitų vertinimų, jūs rizikuojate nuolat vaidinti svetimą vaidmenį. Šiandien vieni pagyrė – jaučiatės ant septintos dangos. Rytoj kas nors kritikuos – ir jau savigarba krinta žemyn. Jūsų vertė – tai, su kuo atsibundate ir užmiegate. Žmonės gali nesutikti, nesuprasti, nepalaikyti. Ir tai nieko nesako apie jūsų esybę.
Nebijokite būti „ne tokie kaip visi“ – bijokite išduoti save
Noras susilieti su aplinka yra suprantamas: taip lengviau, saugiau, ramiau. Bet jei kiekvieną kartą slepiate savo unikalumą, vieną dieną patys jo nebeatpažinsite. Leiskite sau išsiskirti – mintimis, veiksmais, pasirinkimais. Jėga nėra būti patogia kopija, jėga yra drąsa būti savimi, net jei dėl to teks šiek tiek pažeisti taisykles.
