Kankintis ar mėgautis maistu?

Švedijos mokslininkų atliktas tyrimas prieš kelerius metus nustatė ryšį tarp skanaus ir neskanaus maisto bei medžiagų įsisavinimo.

Tyrimo dalyvės Švedijos moterys kurį laiką valgė tailandietišką maistą, o Tailando moterys švedišką. Šių virtuvių maistas labai skiriasi. Naudojami produktai, prieskoniai ir skonis, tinkamas vienai kultūrai, kitai buvo svetimas ir neskanus. Tyrimo rezultatai parodė, kad abejose grupėse sumažėjo geležies įsisavinimas net 70 proc., nepaisant to, kad maisto sudėtis ir gaunamos geležies kiekis buvo tas pats.

Dažnas, besirūpinantis sveikata, sveiku gyvenimo būdu ir sveika mityba, kankinasi dėl hamletiškos dilemos. Ką pasirinkti – mėgavimąsi maistu, kuris mūsų pasąmonėje neatsiejamas nuo viršsvorio, ar alinančią dietą, žadančią atimti bent kelis klastinguosius kilogramus nereikalingo svorio? Dietologai, vadovaudamiesi tyrimais, pataria įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus, mėgautis skaniu maistu, su kuriuo turime praturtinti organizmą reikalingomis maisto medžiagomis.

Skonio receptoriai skirti, kad maiste atpažintume … nuodus

Universitetinio Valgymo sutrikimų centro gydytoja dietologė, intuityvaus valgymo konsultantė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė rekomenduoja pasitikėti pojūčiais, išsivysčiusiais žmogaus evoliucijos metu.

Ar žinote, kodėl nuo  mažens mėgstame saldų maistą? Priežasčių reikėtų ieškoti žmogaus evoliucijoje. Juk valgant saldų maistą mažesnė galimybė … apsinuodyti. Uoslė mums skirta tam, kad įvertintume, ar maistas yra sugedęs ar šviežias. Žmogaus evoliucijoje išsivysčiusių pojūčių turime paisyti, kai formuojame savo mitybos įpročius“, – teigia gydytoja dietologė.

Prie klaidingų mitybos įpročių susiformavimo prisideda ne tik netinkamas gyvenimo būdas, bet ir pastaruoju metu itin suaktyvėję „sveiko maisto žinovai“. Jiems dažnai trūksta elementarių žinių apie maistą, todėl jie išaukština kurio nors produkto savybę, pamiršdami, kad žmogui svarbu ne atskiri produktai, o bendra mityba.

„Viena iš temų apie mitybą – tai keptas maistas, kurį „sveiko maisto“ aktyvistai dažnai nepelnytai užsipuolama. Nors mes, dietologai, nerekomenduojame  dažnai valgyti kepto maisto, vis dėlto tai yra skanus maistas, suteikiantis mūsų virtuvei įvairovės. Vertindami maistą kaip visumą, mes, dietologai, rekomenduojame valgyti ne vienos rūšies maistą, o jį tarpusavyje derinti. Kuo maistas įvairesnis, tuo mūsų organizmas gauna daugiau skirtingų maistinių medžiagų“, – įsitikinusi gydytoja dietologė.

Valgymas yra vienas iš gyvenimo malonumų

Skonis veikia nervų sistemą, todėl valgymas yra vienas iš gyvenimo malonumų. A. Jauniškytė – Ingelevičienė tvirtina, kad savo pacientams niekada nedraudžia valgyti kepto maisto, jei jiems skanu. Maistą jis siūlo paskaninti įvairiomis prieskoninėmis žolelėmis ir natūralių prieskonių mišiniais, aliejais.

„Visos savo darbo praktikos metu mokau žmones vengti kraštutinumų – neriboti savęs ir nepersivalgyti. Svarbu klausytis savęs – valgyti, kai jauti alkį ir nebevalgyti, kai pajaučiame sotumo jausmą. Deja, žmonės netiki, kad viskas labai paprasta“, – šypsosi A.Jauniškytė – Ingelevičienė.

Dvasinė pusiausvyra neatsiejama nuo skanaus maisto

A. Jauniškytė-Ingelevičienė  teigia, kad nepilnavertės mitybos pasekmės juntamos ne iš karto, gali prireikti net kelerių metų. Dietologė akcentuoja kūno harmonijos svarbą: jaučiamės gerai, kai esame sotūs, blogai, kai esame alkani ar persivalgę. Pusiausvyra turi būti ir mityboje.

Gydytoja pastebi, kad žmonės pasidalinę į du polius – neatsižvelgiantys į rekomendacijas ir tuos, kurie mitybos ekspertų pasakymus priima kaip neginčijamą tiesą. „Jeigu kuris nors garsus specialistas užsimena, kad lietuviai suvartoja per daug sočiųjų riebalų, tuomet atsiras tokių, kurie visai atsisako riebalų, nė nenutuokdami, kad tolios nepilnavertės mitybos poveikis pasireikš vėliau. O tuo metu, atsisakydami riebalų, arba drastiškai sumažindami jų kiekį, negauname mums reikalingų nesočiųjų riebalų, be kurių, pavyzdžiui, išsausėja oda. Odos paviršiuje yra riebalų sluoksnis, kuris ją apsaugo. Odos sveikatai svarbaus dengiančio sluoksnio riebalų sudėtis priklauso nuo tinkamos mitybos, t.y. nuo nesočiųjų riebalų“, – pataria gydytoja.

Dietologė siūlo papildomą dėmesį atkreipti į aliejų, apie kurį pastaruoju metu kalbama daug. „Neabejoju, kad šaukštais aliejaus valgyti niekas nesiryš, nors ir koks naudingas mums šis maisto produktas. Tinkamai pritaikę aliejų maisto gamyboje, gausime ne tik naudingą, bet ir skanų patiekalą. Pavyzdžiui, jei linų sėmenų aliejus labiau tinka šaltiems patiekalams, rapsų aliejus – kepimui. Su keptu maistu suvartojama daugiau aliejaus, kuris, vartojamas saikingai, yra vertingas maisto produktas, praturtintas mononesočiomis, polinesočiomis ir sočiomis riebalų rūgštimis bei riebaluose tirpiais vitaminais“, –  pataria dietologė.

Ji atkreipia dėmesį, kad aliejų būtina kaitalioti, atsižvelgiant į Omega-3 ir Omega-6 rūgščių santykį. Pavyzdžiui rapsų aliejuje yra itin gerai subalansuotas Omega-3 ir Omega-6 rūgščių santykis 1:3. Ji pati kasdien vartoja žuvų taukus, todėl pataria ir kitiems tinkamai įvertinti šio turtingo maisto produkto svarbą.

Gydytoja – dietologė sutinka su garsiu virėju Deivydu Praspaliausku, kad maistą reikia gerbti ir jam skirti laiko. „Siekdami aukštų kultūros standartų įvairiose gyvenimo srityse, nepamirškime ir apie valgymo kultūrą“, – primena A. Jauniškytė-Ingelevičienė.

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *