Kai pradedame tvarkyti kokį nors smarkiai užverstą savo namų kampą, pajuntame vidinį pasipriešinimą ir sutrikimą ar net pyktį ir pasibodėjimą. Kodėl taip yra? Gal kad mama vaikystėje vertė susitvarkyti savo kambarį ir nuo to laiko nekenčiame tvarkymosi?
Kodėl taip sunku susitvarkyti dabar?
Kaltė
Šį jausmą sukelia nereikalingos ir brangios dovanos, gautos iš mamos ar močiutės, nesėkmingi asmeniniai pirkiniai. Kaip galima išmesti apatinių komplektą, kurį padovanojo vyras ir kuris yra toks nepatogus vilkėti? Kaip galima atiduoti vaikiškus rūbus, kuriuos nupirko mama ir kurių jau fiziškai neįmanoma sunešioti? Kaip galima atsikratyti paveikslo, už kurį sumokėjote beprotiškus pinigus ir kuris dabar jau nepatinka?
Gėda
Kiti žmonės metų metus sunkiai triūsia įr taupo, o tu ruošiesi veltui išdalinti daugybę daiktų? Ar ne gėda? Galėjai pagalvoti, ką darai, kai pirkai! Mes dažnai gėdiname save. Už ką? Už besikeičiančius prioritetus, skonius ir troškimus.
Pasmerkimo baimė
Kai pradedame valyti namus, aptinkame daug daiktų, kurie yra dar geros būklės, bet jau nebereikalingi. Kai bandome juos išdalinti, galime sulaukti replikų, jog per gerai gyvename ir esame visko pertekę.
Priklausomybė
Jums dovanotas daiktas yra jūsų ir galite su juo elgtis, kaip norite. Jeigu daiktas brangus ir jūs norite jį pakeisti ar parduoti, tai vertėtų pasitarti su dovanotoju. Jeigu bijote atsikratyti bet kokio dovanoto daikto, išsiaiškinkite su savimi, ko iš tikrųjų bijote. Gal patekti į dovanotojo nemalonę ar sulaukti jo pykčio? Ar js turi teisę valdyti jūsų asmeninę erdvę?
Įstrigimas praeityje
Praeitį primena fotografijos, mokykliniai albumai, žaisliukai ir kiti sentimentalūs daiktai. Nufotografuokite viską ir susikelkite į laikmeną. Išskyrus jus, daugiau niekam tie prisiminimai neįdomūs ir tik be reikalo užima vietą namuose.
Susidūrimas su realybe
Tai apie lūpdažius, kurių neišnaudojome per porą metų, apie vakarinę suknią, kuriai neatsirado antros progos apsivilkti ir kuri per tą laiką pasidarė mažoka. Apie dažų dėžutę, storą vadovėlį, sportinę aprangą ir kitus hobių, užsiėmimų, pomėgių atributus, kurie taip ir liko nenaudojami. Sunku išsiskirti su neįgyvendinta svajone. Sunku pripažinti savo pralaimėjimą. Sunku pamatyti realybę, kurioje gyvenimas labiau prozaiškas ir rutininis.
Šykštumas
Kiek pinigų išleidau šiai kolekcijai! Na ir kas, kad neskaitau, nevilkiu, neužsiiminėju… Anūkams liks. Aš mokėjau pinigus, tai negi dabar veltui atiduosiu?!
Bausmės baimė
Dar reikia paminėti prietarus ir tradicijas, kai daiktą reikia saugoti namuose dėl laimės, gerovės ir sveikatos. Vestuvinė suknelė, užimanti trečdalį spintos, vaiko krikštynų rūbeliai, rupūžė su monetomis, talismanai, amuletai. Ir nekyla rankos išmesti. O gal kas negero tada atsitiks?
Taupymas juodai dienai
Vienas šventinis indų rinkinys, kitas – kasdienis, su įskilusiomis ir nusitrynusiomis lėkštėmis. Aromatingas rankų darbo muilas guli dėžutėje, o prausiamės su paprastu ir pigiu.
Kas bus, jeigu išmesime senus daiktus ir pradėsime gyventi gerai ir džiaugsmingai dabar? Gyvenimas – vienintelis. Ir jame turi būti pakankamai vietos mums.
Mes įpratę tik kišti ir kišti viską į savo gyvenimą, stengiamės pripildyti jį naujų pojūčių, įvykių, žmonių. O ar mokame jį išvalyti nuo to, kas paseno, sulūžo ar pasidarė nebemalonu? Ar užtenka jame laisvos erdvės, kad pastebėtume savo poreikius, įvertintume tai, ko prikaupėme ir sumaniai tuo naudotumės?
