Mes labai greitai gyvename, visiškai neturime laiko, reikalus atidedame savaitgaliui. Atlikti su vaiku namų darbus, sutvarkyti spintą, padėti mamai nuimti derlių kaime…
Taip, kartais viso to reikia, tačiau žmogus – ne mašina. Kiekvienas turime konkrečią, individualią ištvermę ir jėgų atsargą. Jei viską išeikvosime ir pasieksime ribą, resursų ateičiai neliks. O jėgų turėtų būti visada – ir nenumatytoms kliūtims, ir tikslų siekimui.
Tikriausiai pažįstama situacija: nesėkmingai bandai išspręsti problemą, paskui dėmesį išblaško kiti reikalai – ir sprendimas pats savaime iššoka galvoje kažkokiu stebuklingu būdu. Taip viskas ir vyksta. Atsipalaidavusios, pailsėjusios smegenys daug produktyviau kuria loginius ryšius. Be to, visiškai be jūsų sąmoningo dalyvavimo.
Jūs gulite ant sofos, lėtai geriate arbatą ar neskubėdami vaikštote po parką – ir staiga į galvą šauna idėja. Puiku, tiesa? Tačiau tokie stebuklai įvyksta tik tuo atveju, jei leidžiate savo smegenims pailsėti, o sau – su malonumu patinginiauti.
Einamąsias problemas geriau spręsti mobilizacijos būsenoje. Planuojant ateitį, priešingai, labiau tinka fizinio ir emocinio atsipalaidavimo būsena. Žmogaus galvoje – itin galingas kompiuteris, tačiau jis neveiks visu pajėgumu, jei apsiribosime esama programa.
Atsipalaiduokite – ir jums bus paprasčiau pažvelgti į ateitį, pasirinkti sėkmingiausią strategiją. Tik paskui nepamirškite vėl mobilizuotis, kad įsimintumėte, ką sugalvojote, blaiviai įvertintumėte savo išvadas ir suplanuotumėte detales.
Mes per daug nerimaujame dėl santykių. Aptarinėjame bendrų pažįstamų poelgius, smerkiame žmones, kurie gyvena ne taip, kaip mes, pradedame gadinti sau nervus dėl savo ar svetimos nesėkmingos frazės. Kad ir kiek jaudintumėmės, daugeliu atvejų niekas nuo to nesikeičia, tik eikvojame savo energiją. Tai gal tegu pergyvena ir nervinasi kiti, o mums geriau tuo metu pabūti atsipalaidavus?
Polinkis savaitgalį porai valandų užsukti į biurą ar pastudijuoti naują knygą apie specialybę, neleidžia organizmui pilnavertiškai pailsėti. Jeigu taip vyksta nuolat, rezultatas – visiškai išsiderinę nervai, nemiga, gastritas, padidėjęs kraujospūdis.
Leiskite sau atsipalaiduoti – visiškai, beatodairiškai, kaip vaikystėje. Organizmas jums atsidėkos. Ir darbingumas nesumažės, o, priešingai, pakils. Juk dirbti su atnaujinta energija yra daug lengviau.
Atminkite: viskas gerai, kas su saiku – ir tinginiavimas, ir sunkus darbas. Pamėginkite apčiuopti protingą pusiausvyrą tarp šių būsenų, ir gyvenimas taps ne tik malonesnis, bet ir produktyvesnis.
