Turiu klausimėlį žmonėms, kurie viską lyg ir turi, bet vis tiek skundžiasi gyvenimu, vadina save nelaimingais dėl to, kad vis dar trūksta tai šio, tai ano.
Sakykite, gerbiamieji, jūs ką – nemirtingi? Turite prieš akis ištisą amžinybę, kad žudote save aimanomis ir švaistote laiką skundams, užuot pasidžiaugę, kad esate čia ir dabar?
Gyvenimas apskritai labai nemėgsta, kai jį kas nors keikia ir tuščiai švaisto. Jeigu negali vertinti gyvenimo dabar, šiuo momentu, jis labai greitai pakiš tau kokią nors pamoką. Rytoj gali netekti to, ką turi šiandien. Ir rytoj suprasi, koks buvai laimingas vakar. Kiek daug visko turėjai laimei. Turėjai, bet praradai, kadangi nevertinai.
Ir kalba čia eina visai ne apie egzotišką karmą. Tiesiog kai žmogus kažko nevertina, tai jis to ir netausoja. Ir dėl to galiausiai praranda.
Vertink, ką turi…
