Mums labai nesinori to pripažinti, tačiau kartais kito žmogaus silpnumas sukelia mums ne užuojautą, kaip moko šeima ir mokykla, o… pyktį.

Taip atsitinka tada, kai jūs tegu ir nesąmoningai įtariate žmogų saviapgaule.⠀

Kai savo viduje jaučiate, kad žmogus galėtų kažką nuveikti savo labui, tačiau to nedaro, nors to įrodyti negalite.⠀

Kai jo bejėgiškumas atrodo toks tikroviškas ir pakylėtas, kad jūs įtariate visame tame kažkokį gudravimą.

Jei pastebėjote, kad pykstate ant bejėgio žmogaus, neskubėkite išvadinti save kietaširdžiu. Galbūt tapote pasyviojo agresoriaus, kurį šiame tekste sąlyginai pavadinsime „kankiniu“, auka.

Ir štai kas su jumis dabar vyksta:⠀

„Kankinys“ taip stipriai atsidavęs tarnavimui jūsų labui, kad jūs nuolat jaučiate sunkiai nusakomą kaltės jausmą. Jo atsidavimas – tarsi garsiai neišreikštas priekaištas jums dėl to, kad jūs patys to nedarote – nesiaukojate.⠀

Kankinio“ frazėse nėra tiesioginių kaltinimų. Tačiau kartas nuo karto iš jo galima išgirsti: „Nugara jau skauda nuo tų krepšių!“, „Vos paeinu dėl aukšto kraujospūdžio“ arba tiesiog Kankinio Veidas, atitinkama jo išraiška – ir visa tai veda jus į aklavietę.⠀

Atrodo, kad jūsų nieko neprašo, tačiau keistu būdu pasijuntate atsakingas už jo kančias. Ir kaltas.⠀

„Kankinys“ nesuteikia jums galimybės jam realiai padėti. Jis nuvertins, o gal ir išjuoks visus jūsų pasiūlymus ir pateiks geležinius argumentus, kodėl jūsų siūlomi variantai jam nepadės.⠀

Būdami šalia jo, paprasčiausiai negalite jaustis rūpestingais, gerais, užjaučiančiais. Jūs matote jo kančias ir jaučiatės blogai, kad negalite jų palengvinti.⠀

Yra paprastas būdas patikrinti, ar su jumis nedaroma kažkas panašaus.⠀

Štai požymiai: jūs praradote ramybę šalia šio žmogaus, visą laiką stengiatės atspėti, kaip jam galima būtų padėti ar įtikti, šalia jo jaučiatės totaliu nusidėjėliu ir negalite paaiškinti, kodėl.⠀

Pažįstama?

.