Ištrūkti iš tokios būsenos galima tik priėmus tą dalį savo asmenybės, kurią atstumiate ar neigiate, išgyvenus tuos pačius jausmus, į kuriuos neleidžiate sau pasinerti. Todėl pirmiausia reikia prisiminti, suvokti ir pripažinti, ką savo gyvenime atstumiate, apie ką ar ką nenorite prisiminti.
Norėdami tai suprasti, užduokite sau šiuos klausimus:
- kieno svetimą vaidmenį vaidinate arba kieno scenarijaus nenorite kartoti, bet jis vis tiek jus persekioja?
- kieno gyvenimą gyvenate, patys to nenorėdami?
- kuo pakeičiate atmestas savo dalis?
Jei stengiatės pamiršti ar kaip nors išvengti savo pačių atmestos dalies, to padaryti nepavyks, nes jau iš pat pradžių ši galimybė yra iliuzinė.
Sprendimas yra tik vienas ir vienintelis – priimti tokią, kokia ji yra, atmestą savo dalį, savo gyvenimą, likimą ir savo sielą. Tai gali būti bet kas – priimti pralaimėjimą, priimti savo giminę, tėvus, vaikus, savo klaidas, poelgius, sprendimus, išvaizdos ypatumus, savo gyvenimą ir pan.
Kalba čia eina apie sąžiningumą savo paties atžvilgiu, apie besąlygišką meilę sau, apie absoliutų leidimą viskam egzistuoti. Visa tai – jūsų unikalus gyvenimo kelias. Viskas, ką jūs perėjote ir išgyvenote – tai vien tik jūsų patirtis ir gyvenimo pamoka.
Pereiti į kitą lygį galima tik priėmus ir padėkojus už visą tą patirtį ir visą tą kelią, kurį jau nueita, kuriame tapote išmintingesni, labiau patyrę, sąmoningesni, dėmesingesni sau ir savo gyvenimui. Tik taip galima pradėti vertinti savo gyvenimą ir save jame. Tokiu būdu jūs pertrauksite karmos ratą, kuriame patys save uždarėte, atstumdami savo dalį.
Tik taip grūdinama dvasia – kuri yra unikali ir verta būtent to gyvenimo, kurį pasirenka jūsų siela, nes viskas šiame gyvenime yra patirtis.
