Bendraudami su kitomis šeimomis, daugelis mamų ir tėčių nesąmoningai lygina savo vaiką su bendraamžiais.
Pabandykime išsiaiškinti, ar verta apie tai kalbėtis su vaiku ir kokių pasekmių tai gali sukelti.
Verta pradėti nuo to, kad kiekvienas žmogus (net jei jis dar mažas) yra individualus ir unikalus, antro tokio šioje planetoje nėra.
To paties amžiaus vaikams vienokie ar kitokie gebėjimai išsivysto skirtingu laiku. Protinės raidos normos turi tik apytikres, sąlygines ribas, į kurias verta viso labo orientuotis.
Todėl įpėdinio gebėjimus geriau lyginti ne su kitų vaikų sėkme, o su jo paties pasiekimais praeityje.
Jeigu prieš mėnesį vaikas galėjo suskaičiuoti tik iki septynių, tai šiandien jau įvaldė skaičiavimą iki dešimties, ir tai puiki priežastis jį pagirti ir kartu su juo pasidžiaugti.
Tačiau sakyti vaikams, kad jie yra geresni ar blogesni už kitus, neverta, o juo labiau nereikėtų naudoti palyginimų kaip poveikio vaikui metodo.
Dėl tokių vertinamųjų nuosprendžių vaikas gali išsiugdyti įprotį konkuruoti su bendraamžiais, todėl jo savigarba taps priklausoma nuo aplinkinių žmonių pasiekimų.
Jam bus sunku užmegzti šiltus ir pasitikėjimu grįstus santykius – visus aplinkinius žmones jis laikys varžovais.
Užuot lyginę, skatinkite vaiką pažaisti, kad jį motyvuotumėte, ir būtinai palaikykite jo smalsumą. Labiau tikėtina, kad sudominsite vaiką naudinga veikla ir nepakenksite jo savigarbai būtent pagyrimais ir paskatinimais, o ne lyginimais su kitais.
