Kodėl nereikia per daug stengtis, kai kepate pyragus ar einate į pasimatymą

Nereikia stengtis per daug. Nereikia dėti beprotiškų pastangų, kad viską padarytume kuo puikiausiai, tobulai. Štai tada ir uždėsite rašalo dėmę ant idealaus hieroglifo – kai nuo stengimosi sudrebės ranka. O vietoj gardaus pyrago išeis kažkoks niekalas. Ar pastebėjote, kad taip atsitinka? Tada lieka tik skėsčioti rankomis ir sakyti: „O aš taip stengiausi!“

O nereikėjo per daug stengtis. Truputį pasistengėte. Ir gana. Saikingai pasistengėte, padarėte, ką galėjote, o toliau – jau kaip Dievas duos.

Perdėtos pastangos sukuria įtampą, atima jėgas, perkelia dėmesį nuo svarbiausio dalyko į smulkmenas. Ir atima iš mūsų laisvumą, betarpiškumą, kūrybingumą, įkvėpimą.

Jeigu labai stengdamiesi kursite eilėraštį, gausite ritmines eilutes. Tačiau eilėraštis neišeis.

Jeigu per daug stengsitės ruošdamiesi į pasimatymą, prarasite lengvumą ir laisvę būti savimi. Jūsų nerimas, įtampa ir pastangos taps pastebimos, jos atstums kitą ir susitikimas bus žlugęs.

Net sriubos virti per daug stengiantis neverta – neskani išeis. Tai žino dauguma šeimininkių. Kai jos gamina valgį saviškiams paprastą dieną, išeina nuostabūs pietūs. O kai nori padaryti įspūdį svečiams, stengiasi iš visų jėgų, kruopščiai pjausto daržoves tiksliai vienodo dydžio kubeliais, tačiau rezultatas būna kažkoks nepasisekęs.

Pastangos – tai įtampa. Dėmesio kontrolė. Nerimas dėl rezultato. Jos praryja lengva, subtilią kūrybos ir meilės energiją. Tai tas pats, kaip groti pianinu rūpestingai, medinėmis rankomis – melodija bus neskambi, be įkvėpimo.

Žinoma, reikia stengtis šiek tiek. Bet tie, kurie labai smarkiai stengiasi ir jaudinasi, bando pasiekti idealą. Tobulybę. O likimo dievams tas nepatinka, kaip manė senovės graikai ir romėnai. Idealas skirtas dievams, o ne žmonėms.

Reikia dėti pastangas, bet jos neturi būti nežemiškos. Skirkite dėmesį, bet ne perdėtą. Pasistenkite, bet nesinerkite iš kailio. Tada įsijungs automatiškumas, rankos atsipalaiduos ir pačios prisimins, ką joms reikia daryti.

Ir siela atsipalaiduos. Tada atėję į pasimatymą būsite ramūs, nevaržomi ir nesusikaustę. Ir pašnekovas nepajus per stiprios jūsų įtampos. Pokalbis bus geras – natūralus, įprastas. Iš kuriamas eilėraštis taps nuoširdus, šiltas, dvasingas.

Žinoma, reikia pasistengti, kad neapsijuoktumėte ir nenukentėtumėte. Bet nuo perdėtų pastangų ir sukaustyto dėmesio galite kur kas lengviau suklupti ir pagriūti.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *