Kodėl žmonės pertraukinėja vieni kitus

Tikriausia nėra žmogaus, kuris nebūtų susidūręs su tokia situacija, kai stengėsi kažką svarbaus kitam pasakyti, bet tas neleido jam net užbaigti sakinio.

Kai žmogus nutraukia pašnekovą, jis tokiu būdu (sąmoningai ar nesąmoningai) pareiškia jam apie savo pranašumą. Taip šį reiškinį aiškina JAV klinikinis psichologas ir Kalifornijos universiteto profesorius Joelas Mindenas. Jis atskleidė jo priežastis ir patarė, kaip reikėtų elgtis su nekantriu pašnekovu.

Žmonės, turntysi įprotį nuolat pertraukinėti kitus

Vienas dalykas, kai užbaigiate sakinį už savo geriausią draugą, nes puikiai suprantate, kur jis suka, o kitas dalykas – kai paprasčiausiai priverčiate kitą žmogų nutilti. Tačiau vadinamasis „geras nutraukimas“ visada paveikia lygiai taip pat kaip „blogas“: bet kuriuo atveju vienas pokalbio dalyvis sumenkina kito vaidmenį ir pabrėžia savo reikšmingumą.

Kaip parodė tyrimai, atlikti 1975 metais Kalifornijos universitete Santa Barbaroje, vyrai nutraukia pašnekovus kur kas dažniau už moteris. Dar daugiau: jie dažniau nutraukia kalbančias moteris negu kitus vyrus.

Tyrimo autoriai išanalizavo 31 pokalbio įrašus įvairiose viešose vietose (pavyzdžiui, kavinėje, bibliotekoje, vaistinėje). Buvo nagrinėjami 10 pokalbių vyrų su vyrais, 10 – moterų su moterimis ir 11 vyrų ir moterų pokalbių.

Žinoma, vienos lyties pašnekovai taip pat kartais pertraukia vienas kitą, bet vis dėlto ne taip dažnai kaip vyro ir moters pokalbiuose. Pastaruosiuose mokslininkai suskaičiavo 48 atvejus. Ir 46 atvejais iš jų moterį nutraukė vyras.

Per 40 metų šis dėsningumas išliko, nors ir tapo nebe toks ryškiai išreikštas. 2014 metais mokslininkai pakartojo tyrimus. Paaiškėjo, kad vyrai per 3 minučių pokalbį vidutiniškai pertraukia moteris 2,1 karto. Jeigu vyko vyro pokalbis su vyru, tai šis rodiklis nukrisdavo vidutiniškai iki 1,8 karto.

Ką daryti tokiais atvejais, kai susiduriame su analogiška problema?

Pirmiausia reikia žinoti, kad žmonės, kurie nuolat pertraukinėja kitus, dažniausiai patys to nesuvokia. Todėl kartais verta jiems tai pranešti švelnia forma. Galima pasiūlyti jiems įsisavinti „refleksinio klausymo metodą“: žmogui būtina performuluoti mintyse tai, ką jis išgirdo, ir tik po to išsakyti savo požiūrį tuo klausimu. Tokiu būdu jis liausis nutraukinėti ir pokalbis taps tvarkingesnis bei sklandesnis.

Kai kurie psichologai siūlo naudoti ir kur kas agresyvesnę strategiją. Pavyzdžiui, apkaltinti žmogų, kad jis neleidžia užbaigti minties, kelis kartus kreiptis į jį ir toliau tęsti pradėtą kalbą, nekreipiant dėmesio į pašnekovą. Bet tokiais atvejais visada išlieka pavojus, kad žmogus sureaguos į tokią taktiką kaip į iššūkį ir pats ims kalbėti dar garsiau.

Kai kuriais atvejais būna naudinga atkreipti dėmesį į savo kūno pozą ir gestus. 1983 metais buvo atliktas mokslinis tyrimas, kurio metu buvo pastebėta, kad vyrai dažniau pertraukinėja moteris, kurios tarsi atsiriboja, nukreipia žvilgsnį į šalį ir šypsosi.

Čia galima daryti išvadą, kad priešingas elgesys, pavyzdžiui, palinkimas į pašnekovo pusę ir žiūrėjimas jam tiesiai į akis, demonstruoja įsitraukimą į pokalbį, tada žmogui nekyla noras nutraukti kito šneką.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.