Yra moterų, kurios kontroliuoja viską ir visus, tarytum rūstus policininkas, kuris stebi kiekvieną mūsų judesį, kad galėtų perimti kontrolę.
Dažnai kontroliavimo apsėstos moterys jaučia, kad viskas, ką jos daro, daroma veltui, viskas išbyra pro pirštus kaip smėlis.
Siekdamos užpildyti šią tuštumą, jos pradeda kontroliuoti aplinkinius. Tai gali būti kaimynai, vyras, vaikai.
Prasideda kiekvieno aukos žingsnio kontrolė ir jei kas nors padaroma ne taip, kaip nori moteris-agresorė, seka baudžiamoji reakcija, kuri gali pasireikšti bausmės arba agresijos (pasyvios ar aktyvios) forma.
Pavyzdžiui, santykiuose su vyru ji kasdien tikrina jo telefoną, tardo, kur ir su kuo jis buvo, landžioja po kišenes. Tai gali įgauti ir visiškai kraštutines formas – kiekvieno vyro žingsnio sekimą tiek namie, tiek jam būnant su draugais, tiek darbe.
Į tokius santykius gali įklimpti vyras, kurį vaikystėje griežtai kontroliavo mama-diktatorė.
Kai įklimpstama į tokius spąstus, yra dvi reagavimo galimybės:
Pirma. Vyras atsiduria totalioje moters valdžioje, klauso ir daro tai, ką ji pasako, neišsakydamas savo nuomonės, bijodamas būti „nubaustas“ ar „paliktas“.
Antra. Vyras, kuris kovoja. Nuo vaikystės jis nemėgo kontrolės ir visada surasdavo būdų, kaip iš jos ištrūkti. Tai galėjo būti susitikimai su draugais, papildomos pamokos ar užsiėmimai, leidžiantys laikinai atsikratyti mamos kontrolės. Šeimoje jis irgi suras būdų, kaip išvengti kontrolės.
Dažnai tokie santykiai baigiasi išsiskyrimu, kadangi vyras pradeda karą, kad galėtų apsibrėžti ir apginti savo asmenines ribas.
Kas verčia moterį tapti apsėsta kontrolės?
Baimė.
Baimė, kad ji šitą vyrą praras, kad jis išeis pas kitą. Tokia baimė gali būti atsinešta iš nesėkmingų praėjusių santykių. Arba įgyta vaikystėje.
Bet kokiu atveju toks elgesys yra destruktyvus, nesveikas ir patologiškas. Tai – psichologinis smurtas gryniausiu jo pavidalu.
