Sklando mitas, kad žmogus naudoja tik 10 proc. smegenų. Tokia nuomonė įsigalėjo, kai amerikiečių psichologai Williamas Jamesas ir Borisas Sidisas atliko smegenų tyrimus vieno iš jų jauniausiam sūnui, kuris buvo vunderkindas.

Tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad tai tik mitas, rašoma portale SAGE. Iš tiesų žmogaus smegenys veikia tokiame spektre, kokiame jos susiformavo ir augo.

Mokslininkai W. Jamesas ir B. Sidisas teigė, kad žmonės neišnaudoja savo smegenų iki galo. Vėliau ši nuomonė buvo aprašyta amerikiečių oratoriaus Dale’o Carnegie’io knygoje „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“.

Tačiau iš tikrųjų žmogus savo smegenis naudoja visu 100 proc.

Galvos smegenis sudaro penkios dalys:

viena dalis yra atsakinga už širdies plakimą, kvėpavimą, rijimo, čiaudėjimo, kosulio ir vėmimo refleksus;

kita atsakinga už kramtymą, veido išraiškas ir akių obuolių judėjimą;

trečia dalis atsakinga už regos, klausos, raumenų tonuso ir laikysenos darbą;

ketvirta dalis kontroliuoja vidaus organų darbą, veikia kūno temperatūrą, troškulio, alkio ir sotumo jausmą;

penkta dalis – smegenėlės – koordinuoja raumenų judėjimą.

Kiekviena galvos smegenų dalis atlieka tam tikrą funkciją, jos glaudžiai tarp savęs susijusios, o tai reiškia, kad nė viena dalis netinginiauja. Be to, tarp primatų žmogaus smegenys yra didžiausios, ir jei joms nereikėtų tokio tūrio, jos tiesiog neišsivystytų. Natūrali atranka visada atsikrato nereikalingų anatominių struktūrų, o smegenys čia nepateko.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad net miegant žmogaus smegenys visiškai nenusiramina. Jos veikia, bet sulėtintu režimu – taip rodo smegenų tyrimai naudojant magnetinio rezonanso tomografiją.

Mūsų organizmas smegenų veiklai išleidžia apie 20 proc. visos energijos, o tai dar kartą įrodo faktą, kad, jei kūnui nereikėtų nuolat ir visavertiškai dirbti, tokių energijos sąnaudų nebūtų.