Mokslininkai seniai kalba apie tai, kad žmogus aplinkinį pasaulį suvokia nelabai objektyviai. Siūlome susipažinti su 8 populiariais kognityviniais defektais, kurie iškraipo mūsų realybės suvokimą.
1. Žmogaus smegenys labiau linkusios patikėti žodine kalba, o ne rašytine
Sykį mokslininkai atliko eksperimentą. Jie sudarė dvi žmonių grupes. Viena grupė turėjo klausyti tekstų įvairiomis temomis, o kita – skaityti tuos pačius tekstus. Paaiškėjo, kad tie, kurie klausėsi, informaciją priėmė su didesniu pasitikėjimu už skaičiusiuosius. Pastarieji buvo nusiteikę kritiškai, daug ką nuginčijo, išjuokė ar paprasčiausiai paneigė.
Su kuo susijęs toks efektas? Dialoge su žmogumi svarbų vaidmenį atlieka balsas, intonacija, mimika, autoritetas, kuriam mes pasąmonėje pridedame pliusų. O rašytiniame tekste to nėra, smegenys gali neteisingai interpretuoti tekstą, išskirti ne tas idėjas ir padaryti autorių kvailesnį, nei jis yra iš tikrųjų.
2. Stresas keičia grožio supratimą
Jaučiant stresą smegenys kitaip suvokia grožį. Smarkiai susinervinę galime priimti ką nors bjauraus kaip normą. Vienas psichologinis eksperimentas parodė, kad vyrai, kuriems dirbtinai buvo sukelta stipri stresinė būsena, pakeisdavo savo seksualinius pomėgius. Jeigu esant normalios būklės jiems patikdavo pasitempusios ir prisižiūrinčios moterys, tai po nervinės įtampos jie rinkdavosi putnias damas, nutolusias nuo klasikinių grožio kanonų. Ir kuo ilgiau buvo dirginami jų nervai, tuo stipriau pasireikšdavo šis nukrypimas.
3. Mes pervertiname savo įtaką įvykiams
1975 m. Ellen Langer atliko „loterijos“ eksperimentą, per kurį atskleidė nepagrįstą žmogaus tikėjimą galimybe kontroliuoti įvykius. Vienai dalyvių grupei išdalijo loterijos bilietus, o kitai leido pasirinkti juos savarankiškai. Po to abiem grupėms buvo pasiūlyta iškeisti gautus bilietus į galimybę dalyvauti loterijoje su kur kas didesniais šansais laimėti ir geresniais prizais. Bet žmonės iš antros grupės to atsisakė, bijodami išgąsdinti sėkmę. Jų poelgis buvo nelogiškas, tačiau jie iš tikrųjų manė, kad gali paveikti išlošimo tikimybę, nes patys išsirinko bilietus.
4. Mes linkę pateisinti savo nesėkmingus sprendimus
Šiuo kognityviniu iškraipymu, kuris mokslininkų veikaluose vadinamas Stokholmo pirkėjų sindromu, remiasi dauguma plataus vartojimo prekių rinkodaros kompanijų. Šio efekto esmė ta, kad pasirinkdamas kokį nors produktą žmogus nesąmoningai sumažina jo trūkumus ir susikoncentruoja tik į teigiamas savybes. Na ir kas, kad pirkinys nepateisino lūkesčių, sulūžo, sugedo? Užtat šios firmos daiktais naudojasi įžymybės. Prekė graži, įdomi, ir visos kitos jos fone nublanksta.
5. Produktų skonis formuoja mūsų nuotaiką
Skonio pojūčiai iš tikrųjų gali paveikti mūsų elgseną. Kavos puodelis ne tik pakelia darbingumą, bet ir pataiso nuotaiką, slopina depresines mintis. Citrinų ir kitų rūgščių produktų vartojimas padeda įveikti vidinį inertiškumą, suteikia ryžtingumo ir azarto. Jeigu smarkiai jaudinatės arba dėl ko nors gailitės, stiklinė vandens su ledu padės išsivaduoti iš tokios būsenos, nuslopins jaudulį ir savigraužą.
6. Mėgstamas filmas daro įtaką pasitenkinimui santykiais
Kokius filmus mėgstate žiūrėti, kokias knygas suskaitote iki skutelių? Pasirodo, mūsų žanriniai pomėgiai tiesiogiai veikia santykių su priešinga lytimi sėkmę. Žmonės, kurie mėgsta fantastiką ir klasiką, turi daugiau šansų sudaryti laimingą santuoką, lyginant su tais, kurie renkasi romanus ar žiūri vieną komediją po kitos.
Pirmieji moka atsieti savo fantazijas nuo realybės. Jie nekelia per didelių reikalavimų partneriui, būna linkę atleisti už jo trūkumus. Antrieji ieško idealo, nenori susitaikyti su kito trūkumais, leistis į kompromisus, stengiasi perkurti partnerį pagal savo pageidavimus. Ar dar reikia minėti, kad antruoju atveju neišeis nieko gero?
7. Mes labiau pasitikime žodžiais, kurie būna pasakyti ritmingai
Mokslininkai nustatė, kad žmogaus smegenys greičiau apdoroja informaciją, pateiktą ritmingų eilių pavidalu. Mat pasąmonė nereaguoja į jas kritiškai. Tai reiškia, kad fraze „myliu ir mušu“ mes patikėsime labiau negu išvada „Žmogus, kuris myli, jus muš“, nors šios frazės pagal prasmę identiškos. Ritminga kalba smegenims atrodo labiau pagrįsta, net kai sieja dvi pagal prasmę nesusijusias idėjas.
8. Mes nepasirengę tikėti šio pasaulio neteisingumu
Mūsų realybė kupina dramatiškų atsitiktinumų, kuriuos nelengva priimti. Bet žmogus stengiasi viskam suteikti kokią nors prasmę, visur ieško savo logikos. Kodėl? Mes norime manyti, kad mus supantis pasaulis yra teisingas, kad mes patys pritraukiame į savo gyvenimą bėdas ir katastrofas, todėl galime viską kontroliuoti. Mes nenorime tikėti chaosu ir neteisybe. Deja, teisybės nėra , o jos paieškos yra pati paprasčiausia kognityvinė klaida, siekiant suteikti gyvenimui prasmę ir truputį stabilumo. Tokia liūdna istorija.
Realybės iškraipymai yra visai normalus reiškinys, juk visi mes žiūrime į įvykius iš tam tikro taško.
