Meilė – puikus pagrindas kurti šeimą. Tačiau ji nėra vienintelis veiksnys, nuo kurio priklauso šeimos stabilumas ir tvirtumas. Greičiau, kaip ir bet kuris jausmas, meilė gali būti permaininga, nepastovi, ir kas tada?
Tada „meilės laivas” supa mus ant bangų taip smarkiai, kad ne kiekvienas pajėgus tai suvaldyti… Ir abu įsimylėjėliai jau nebegali susikalbėti vienas su kitu.
Viskas dėl to, kad šeima kaip reiškinys turi keletą svarbių parametrų, apie kuriuos žino specialistai – šeimos psichologai, o ne specialistai – nes nenujaučia, kad jų esama. Kai kuriuos iš šių parametrų mumyse įdiegia netgi ne viena, o kelios kartos. Todėl dviem mylintiems žmonėms kartais taip sunku vienas kitą išgirsti, ypač susipažinimo ir šeimos kūrimo etape.
Kokie yra šie parametrai (faktoriai)?
Sąveikos stereotipai. Partnerių bendravimo vienas su kitu būdas gali kopijuoti analogišką tėvų šeimos patirtį. Kadangi tai labiau pažįstama ir suprantama. Tuo pačiu metu skirtingos šeimos turi savų niuansų ir jų visų tų skirtumų bei niuansų susidūrimas dažnai sukelia konfliktus jaunoje šeimoje.
Šeimos taisyklės. Jų yra kiekvienoje šeimoje, kai kurios iš jų yra iš anksto nulemtos kultūriškai, kitos yra unikalios kiekvienai šeimai. O kuriant naują šeimą, dėl taisyklių reikia tartis (dažnai mano klientams šeimos terapijoje tai tampa tikru atradimu, kadangi jie buvo šventai įsitikinę, jog viskas turi klostytis „savaime”).
Šeimos mitai. Kiekviena šeima turi kokių nors savo mitų. Jie perduodami iš kartos į kartą, tasai mitas tam tikrose situacijose gali smarkiai apnuodyti gyvenimą, todėl pasikeitus realybei (sukūrus naują šeimą) būtina jį peržiūrėti. Mitų pavyzdžiai: „Esame draugiška šeima”, „Esame didvyriška herojų/gelbėtojų šeima” ir kt.
Ribos. Kiekvienoje šeimoje esama ribų: atvirų, uždarų, pusiau atvirų/pusiau uždarų. Tai palieka pėdsaką tiek šeimos narių sąveikoje, tiek jų sąveikoje su išorine aplinka. Pavyzdžiui, esant atviroms sienoms, uošvė ir kiti giminaičiai turi beveik neribotą prieigą į šeimos teritoriją, o tai turi labai žalingų pasekmių.
Stabilizatoriai. Kas daro šeimą stabilia. Tarp teigiamų – bendra gyvenamoji vieta, pinigai, bendri reikalai, pramogos, seksas; tarp negatyvių – ligos, neištikimybė, elgesio sutrikimai ir kt.
Šeimos istorija. Tai yra tas pats veiksnys, kuris stebimas keliose šeimos kartose. Pavyzdžiui, šeimos, kuriose moterys augina vaikus be vyrų, šeimos su geriančiais tėvais, su tam tikromis pasikartojančiomis ligomis ir kt.
