Kai meilę užgraužia buitis

Kas daro negatyvų poveikį santykiams šeimoje. Ir ką daryti, jeigu:

Pradeda atrodyti, kad pernelyg daug laiko praleidžiate kartu

Iškilus bet kokiai probleminei situacijai, naudinga užduoti sau klausimą: „Kuo ši situacija man problematiška? Kas būtent man nepatinka?” Jums nuobodu su partneriu? Nebeleidžiate sau susitikti su senais draugais iš pareigos ar kaltės jausmo? Norisi daugiau laiko pabūti vienam?

Atsakę į šiuos klausimus, užduokite sekantį: „Kaip norėčiau visa tai pakeisti? Kokia situacija mane patenkins?” Ir pagalvokite apie tai, kas trukdo susikurti trokštamą situaciją, kaip viską galima būtų ištaisyti. Labai dažnai meilė įsivaizduojama kaip visiškas ištirpimas partneryje, jo interesuose ir troškimuose. Jeigu jūs patys sau apribojote savo interesų ratą, tai esate pajėgus ir jį išplėsti. Be to, kiekvienas žmogus unikalus, vadinasi, ir įspūdžiai nuo bendrai pergyvenamų įvykių bus skirtingi. Reikia turėti galvoje, kad meilė – tai ne tik įdomūs pokalbiai, tačiau neretai ir jaukus tylėjimas, vienas kito supratimas be žodžių.

Atsiranda susierzinimas vienas kitu

Kaip taisyklė, susierzinimas kitu žmogumi susijęs su mūsų pačių susikaupusia įtampa. Mylimo žmogaus įpročiai – tai tik pretekstas, dėl kurio slopinamas susierzinimas išsiveržia į paviršių. Tuo metu, kai jaučiate susierzinimą, užduokite sau paprastą klausimą: „Kas mane iš tikrųjų šiuo momentu erzina? Kas man iš tikrųjų nepatinka, nemalonu?” Pažvelkite į save iš šalies, tikriausiai panašių įpročių turite ir patys, o partneris tėra tik jūsų veidrodis. Susiraskite priežastį savyje, galbūt jums kils noras aptarti problemą su partneriu ir kartu surasti išeitį. Tačiau atminkite, kad artimas žmogus neprivalo būti jūsų psichologu ir kapstytis jūsų vidinėse problemose.

Jūs nustojote suprasti vienas kitą iš pusės žodžio

Santykiai – kaip bet kuris rimtas projektas turi turėti rimtus pamatus: supratimą, kam tie santykiai reikalingi, kokia jų prasmė, tikslai, kokiais principais jie bus kuriami. Tai gali atrodyti keista pradinėje įsimylėjimo stadijoje, kai žmonės absoliučiai įsitikinę laiminga ateitimi. Tačiau psichologiškai brandūs žmonės tuo ir skiriasi nuo kitų, kad sugeba mąstyti strategiškai. Dėl to skirkite laiko aptarti šiuos klausimus su mylimu žmogumi. Užrašykite ant popieriaus lapo savo lūkesčius: ko norite ir ką galite vienas kitam duoti, o ką – gauti. Tegu jūsų šeimoje bus toks savotiškas dokumentas, kuris, prasidėjus nesutarimams, sugrąžins jus prie ištakų. Kalbėkitės, klauskite, nesileiskite į nepagrįstas prielaidas ir fantazijas, neatidėliokite tolimai ateičiai.

Dažniau užtrunkama darbe, dėl ko nukenčia kartu praleidžiamas laikas

Reikalų būna svarbių ir nesvarbių, skubių ir neskubių. Jeigu kalba eina apie svarbius ir skubius reikalus, adekvati reakcija iš abiejų pusių bus susitaikymas su realybe ir ramus laukimas, kol darbai nebus atlikti. Kartą užtrukęs darbe partneris gali įnešti svarų indėlį į šeimos biudžetą. O jeigu situacija kartojasi, sėskite prie derybų stalo, sugalvokite, kuo užsiimti, kol partneris užsiėmęs. Turėkite atsarginį planą forsmažorinės situacijos atvejui. Svarbiausia išvengti ultimatumų „Arba aš, arba darbas, pasirink”. Tai kvaila, juk partneris dirba, kaip taisyklė, kad aprūpintų būtent jus.

Nustojote stengtis atrodyti idealiu vienas kitam

Vienas iš meilės ir įsimylėjimo skirtumų yra tas, kad įsimylėjimas idealizuoja partnerį, žavisi atskiromis partnerio charakterio pusėmis ir pritempia prie to idealo visas kitas. O meilė priima žmogų visą, visus jo pasireiškimus ir būsenas. Ilgalaikiuose santykiuose atsiskleidžia vis daugiau nežinomų iki tol bruožų, laikas nuplėšia kaukes. Naivu manyti, kad jūs visą laiką galėsite vaidinti tuos idealius žmones, kurie susipažino vienas su kitu. Būtent dėl to jau pažinties stadijoje svarbu būti natūraliam ir nuoširdžiam. Jeigu „natūralusis jūs” partneriui nepatinka, turite dvi išeitis: arba perdaryti save, kad įtiktumėte kitam žmogui, arba likti savimi ir ieškoti tikros meilės. Įsimylėjimo aistra laikui bėgant užgęsta, o meilės aistra bus tuo stipresnė, kuo geriau vienas kitą pažinsite.

Atsiranda noras perdaryti partnerį

Renkantis į partnerius žmogų, iš kurio planuojate susikonstruoti savo „sėkmingą projektą”, rizikuojate prarasti laiką, energiją ir dar daug ką. Tam tikrą laiką žmogui gali patikti tikėjimas juo ir „gero darymas” jo adresu, bet jeigu tam priešinasi jo vidus, anksčiau ar vėliau jis pradės priešintis ir šalintis jūsų įkyraus troškimo „tobulinti”. Tobulinkite save, savo santykius poroje, užuot gniuždę partnerį savo lūkesčiais. Kai dėl pavydo, lyginimo su kitais, tai priežastis čia glūdi nesugebėjime džiaugtis šiuo momentu ir būti dėkingam už tai, ką jau turime. Atraskite savyje džiaugsmą, pajauskite jį ir išsitreniruokite gausinti jį, džiaugiantis tuo, ką jau turite. Susidarykite sąrašą dalykų, kurie daro jus laimingais ir reguliariai jį papildykite.

Pradingo noras stebinti vienas kitą

Sunku nustebinti tą, kuris nepasiruošęs stebėtis. Jei nustosime žvelgti į tai, ką daro partneris, kaip į savaime suprantamą dalyką, džiaugsmas ir pasitenkinimas taps jūsų geriausiais draugais. Turėkite galvoje, kad nuoširdus džiaugsmas slypi jūsų viduje ir jo neįmanoma susirasti išorėje. Ugdykite savo sugebėjimą džiaugtis kasdieninėmis smulkmenomis, dėkoti partneriui visą dieną už tai, kas jums patinka. Atminkite – mus traukia bendrauti ir teikti malonumą žmogui, kuris mokas būti dėkingas, o ne tam, kuriam sunku įtikti.

Konfliktai dėl pinigų

Materialios gerovės klausimus verta aptarti pačioje bendro gyvenimo pradžioje. Būtina suprasti, ar turite bendrų finansinių tikslų, koks jūsų biudžetas – bendras ar atskiras, ką darote su laisvomis lėšomis – išleidžiate ar taupote. Patys savaime šie klausimai nesisprendžia ir jų aptarime nėra nieko smerktino. Tartis reikia ant kranto, kol jūsų laivas dar neišplaukė į gyvenimo jūros vandenis. Darni komanda, žengianti link bendrų trokštamų tikslų, gali įveikti bet kokius sudėtingumus, išsaugant meilę ir pagarbą vienas kitam.

Labiausiai paplitę moteriški pergyvenimai santykiuose:

„Jis retai būna namuose”

Pirmasis klausimas, kurį reikia užduoti sau pačiai: „Kuo šis dalykas problematiškas man asmeniškai?” Liūdna, nuobodu, vieniša, nėra su kuo pasikalbėti… O tada būtinai reikia išsiaiškinti su vienatvės jausmu, savarankiškai ar su psichologu. Pilnavertei suaugusiai moteriai nebūna liūdna ir nuobodu su savimi, prisimink, kuo užsiimdavai, kol neturėjai santykių, atnaujink kontaktus su draugėmis, užsiimk senu hobiu.

Nepasitiki, pavydi, bijai? Vadinasi, problema slypi savivertėje. Jos gali būti prasidėjusios dar vaikystėje, jeigu tėvai buvo nesąžiningi santykiuose vienas su kitu ir tu tapai to liudininke. Reikia „paleisti” tėvams skirtas nuoskaudas ir pretenzijas, leisti sau gyventi kitaip, pasitikint savo vyriškiu, sąžiningai ir nuoširdžiai.

Jautiesi nereikalinga, nereikšminga, niekam nenaudinga – vėlgi ieškok šaknų vaikystėje, keisk savo nuostatas, suprasdama, kad kitas žmogus negali padaryti tavęs reikalinga ir reikšminga, jeigu pati savęs tokia nelaikai.

O gal tu tiesiog tyli ir laikai visą nepasitenkinimą savyje? Tada sukaupk drąsos ir papasakok, kad tau norėtųsi daugiau laiko praleisti kartu. Pagrįsk šitą norą. Jeigu vyras nesutinka, gerai pagalvok, ar esi pasirengusi visam laikui atidėti į šalį savo interesus ir susitaikyti su tokia situacija.

„Jis nedovanoja man dovanų”

Jeigu taip buvo iš pat pradžių, tai tu tiesiog sutikai žaisti pagal jo taisykles. Galbūt jis nelaiko dovanų svarbiu ir vertingu dalyku. Tada gali tiesiai paklausti, ką jis apie tai galvoja ir pasidaryti išvadas.

Jeigu anksčiau dovanojo, o dabar nustojo – galbūt tai būdas pasakyti tau, kad kažkas jam nepatinka ir dėl to tu netekai dovanos. Jei yra tokių įtarimų, problemą spręsti geriausia tiesioginiais klausimais.

Jei šis dalykas tave labai skaudina, vėlgi – ieškok priežasčių praeityje, galbūt vaikystėje būta momentų, kai labai laukei ir tikėjaisi dovanų, bet jų negavai. Ir ta vaikiška nuoskauda išplaukia į paviršių kiekvienu panašiu atveju ir tu iš musės išpūti dramblį.

„Jis manęs negirdi ir nesupranta”

Vyras – ne idealus. Kaip ir tu pati. Jis turi savų vidinių pergyvenimų, minčių, baimių. Dažnai vyrai sutrinka, pasimeta, susidūrę su moteriškomis emocijomis, jie ne visada gali suvirškinti visą tą pergyvenimų spektrą, kuris kunkuliuoja moteryse. Vyrus nuo mažens moko žvelgti į įvykius racionaliai, be emocijų ir dėl to juos kaltinti yra visiškai beprasmiška ir kvaila. Jeigu tau norisi išlieti širdį, o vyras pasinėręs į savas mintis, nėra ko įsižeidinėti, prisimink artimiausias drauges, jos labai noriai pasikalbės su tavimi apie jausmus. Svarbu saugoti šeimos emocinę erdvę ir saugoti vienas kitą nuo nereikalingų sukrėtimų.

„Nekalta pastaba jo adresu perauga į skandalą”

Skandalais žmonės dažnai bando apginti savo asmenines ribas, asmeninę erdvę. Bendrame gyvenime labai lengva nusiristi iki nelabai sveikų žaidimų, kai tu iš mielos ir malonios merginos pavirsti griežta kalėjimo prižiūrėtoja ar gera, bet baisiai erzinančia tamsta mokytoja. Ir štai tavęs jau visur pilna, visur lendi su patarimais, stengiesi „iš visos širdies” padaryti vyrą geresniu. Ir jeigu iš pradžių tai gali netgi patikti, tai vėliau, kai daug visko prisikaupia, pradeda erzinti ir siutinti. Žmogus yra laisvas būti tokiu, kokiu jis nori būti. Priimti jį tokį ar ne – mūsų teisė. O polinkis švaistytis pastabomis, kaip taisyklė, maskuoja norą įsitvirtinti ir pasijausti aukščiau už kitą žmogų. Reikia turėti galvoje, kad santykiai – tai ne varžybos „Paties protingiausio žmogaus” prizui gauti, o savanoriška dviejų žmonių sąjunga. Šiuo atveju galima susitarti su artimais žmonėmis, kad jie nurodytų, kada tu nesąmoningai pradedi tokias atakas, o paskui ir pati išmoksi save kontroliuoti.

„Erzina jo įpročiai”

Kiti žmonės mus gali erzinti dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – tai „veidrodinis atspindys”: erzina tai, ką turime patys, tačiau kruopščiai tai slepiame. Pavyzdžiui, partneris daug planuoja, giriasi ir mažai daro realybėje. Įsižiūrėk į save – galbūt turi panašių bruožų ir iš tikrųjų susierzinimą kelia tavo pačios neveiklumas. Tokiu atveju arba susitaikyk su tokiu savo pačios įpročiu: „Taip, aš tokia, aš susitaikau su tuo, kaip ir su analogišku vyro įpročiu”. Arba keisk įprotį ir susierzinimas savimi praeis, vyrui atsiras dėkingumo jausmas, kad jis atspindėjo tavo pačios dar neišspręstą trūkumą ir dabar tu tapai tobulesnė.

Antra priežastis – „tai, kas uždrausta”. Tave erzina, kad jis leidžia sau tai, ką tu sau draudi. Tarkime, jis išmėto savo daiktus, palieka neišplautą puodelį kriauklėje. O tave auklėjo labai griežtai, esi įpratusi viską daryti teisingai. Tokiu atveju verta susilpninti griežtas vidines taisykles, susijusias su buitimi ir leisti sau pačiai šiek tiek atsipalaiduoti, kaip daro jis. Nenustebk, jei po kurio laiko jis prisiims sau tą atsakomybės už buitį dalį, kurią tu anksčiau tempei pati.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *