Dabar tokie laikai, kad žmonės nustojo tikėti giliais jausmais ir meilę tenka periodiškai įrodinėti. Iš tikrųjų tai padaryti nėra paprasta, tačiau turint noro – įmanoma, jeigu žinai – kaip. Daug kas įprato įrodinėti meilę brangiomis dovanomis, tačiau tai tikrai ne pats geriausias būdas, juk brangūs daiktai nieko neįrodo. Gilius jausmus įrodinėti reikia poelgiais. Jeigu žmogus nutars pasikeisti, tapti geresne savo paties versija vardan mylimo žmogaus – toks poelgis išties vertas pagarbos.
Daug kas įrodinėja meilę sąžiningu ir geru elgesiu, juk jeigu mylintys žmonės pastoviai vienas kitam meluoja, vargu ar ta meilė ilgai tęsis. Kiekviena apgaulė – tai nedidelė išdavystė, ir labai svarbu tai suprasti.
Meilę galima įrodinėti supratimu ir rūpinimusi. Tačiau apskritai tikra meilė neturėtų reikalauti jokių įrodymų, o jeigu žmonės prašo kažką įrodyti, jie greičiausiai nemyli vienas kito. Galbūt tai tiesiog simpatija, šį jausmą labai lengva supainioti su meile.
Jeigu santykiuose nėra tarpusavio supratimo ir žmonėms tenka pastoviai kažką įrodinėti, tuomet geriau liautis vienas kitą kankinti, nieko gero toks bendravimas neatneš. Galima pabandyti laikinai išsiskirti ir išsiaiškinti, ar apskritai būta jausmų.
Jei žmonės stengiasi ir dirba dėl savo santykių, palaiko vienas kitą – reiškia, meilė yra ir įrodinėti jos nėra reikalo. Kam reikalauti kažkokių įrodymų, jeigu ir taip aišku, kad jausmai vienas kitam tikri ir nuoširdūs. Reikalaujantys įrodymų dažniausiai apskritai nemoka mylėti ir nežino, kas tai yra.
Santykiuose be galo svarbu mokėti atleisti vienas kitam dėl kokių nors smulkių klaidų – tai irgi savotiškas meilės įrodymas. Mylintys žmonės atleidžia netgi rimtas išdavystes.
