Kiek tarp mūsų yra moterų-kaktusų? Ar kada nors susimąstėte? Tikriausiai ne vienai iš jų yra tekę suvaidinti tokį vaidmenį. Nieko baisaus, toks jau šis gyvenimas. O gebėjimas oriai išsisukti iš sudėtingos, nevienareikšmiškos situacijos visada mums pravers.
Ir iš tiesų – sunku išgyventi, kai į tave nusivalė kojas ir išmetė kaip daugiau nebereikalingą daiktą. Kai kurie žmonės palūžta, kai kurie puola į prostraciją. O patys atspariausi nepražūsta, jie tiesiog pavirsta kaktusais.
Kodėl ji tapo tokia dygliuota?
Žmonės žiūri į tokią moterį ir stebisi: kodėl ji tapo tokia dygliuota? Ir išoriškai kažkaip pasikeitė – akyse nebėra buvusio spindesio, plaukai linksmai neplazda vėjyje, kaip anksčiau. Tačiau ir ašarų daugiau nebėra. Moteris susikaupusi, yra nenatūraliai rami.
Tarsi būtų ką nors nusprendusi pati sau. Ji pasidaro graži savotišku nauju grožiu. Jos žavesys dabar – tai ryžtas ir atsisakymas nuo iliuzijų. Dabar jai ramu šiame neramiame pasaulyje ir lengva savo pačios jausmų sunkume.
Išoriškai ši būsena dažnai pasireiškia nedideliu arba žymiu svorio sumažėjimu. Moteris specialiai nesiekia numesti svorio, tačiau kažkaip viduje viskas perdega. Tai, kuo ji anksčiau mėgavosi, jau mažiau ją šildo.
Tačiau ši būsena visgi gydo. Kadangi leidžia atsisveikinti su nereikalingomis kančiomis ir klaidingomis išvadomis. Moteris jau nekeliauja po išsigalvotų pasakų pasaulį, neidealizuoja vyro.
Viskas tarsi atsistoja į savo vietas. Ir kasdieniai dalykai staiga pasirodo iš visai netikėtos pusės. Tai, kas anksčiau atrodė nereikšminga, ima įgauti naują prasmę.
Moteris-kaktusas – ji graži. Iš jos sklinda pilnatvės ir ramybės žavesys. Nors tuo metu kartais jos širdyje katės draskosi. Aplinkiniai vyrai kažkokiu nepaaiškinamu būdu jaučia jos grožį ir jėgą. Ir juos visa tai traukia.
Tačiau dabar – ne laikas naujiems romanams. Ne laikas jausmų dirginimui, manipuliacijoms, sukrečiančioms jos sielą. Geriau paslėpti švelnų sielos branduolį po kiautu, pasišiaušti dygliais. Pailsėti.
Kiek tarp mūsų yra moterų-kaktusų? Ar kada nors susimąstėte? Tikriausiai ne vienai iš jų yra tekę suvaidinti tokį vaidmenį. Nieko baisaus, toks jau šis gyvenimas. O gebėjimas oriai išsisukti iš sudėtingos, nevienareikšmiškos situacijos visada mums pravers.
Nepakenks užfiksuoti savyje šį tam tikro uždarumo, ramybės ir neveiklumo jausmą. Leiskite viskam aplink jus eiti savo keliu. Būtinai ateis jūsų laikas, ir jūs atsiversite pasauliui, pražysite kaip nuostabi reta gėlė.
P.S. Ir atminkite, kad vien pakeisdami savo sąmonę, mes tuo pačiu keičiame pasaulį!
