Jeigu mylimas žmogus yra toli, meilei atstumas netrukdo. Galima mylėti iš už tūkstančių kilometrų. Dabar galima susirašinėti, kiek tik širdis geidžia, kalbėtis ir matyti vienas kitą – per ekraną. Tačiau tai vis tiek yra ryšys ir meilė. Ekranas meilei netrukdo.

Kartais ištisus mėnesius, metus žmonės yra priversti gyventi atskirai. Visko pasitaiko. Nėra galimybės būti kartu, o meilė yra. Žinutės, skambučiai, mielos nuotraukos ir meilės žodžiai.

Ir yra vienas būdas suprasti, ar tai meilė, ar ne. Tikras jausmas ar tiesiog romantiškas žaidimas iš žmogaus, kuriam puikiai sekasi ir be tavęs, ir kuris greičiausiai turi kitus, visiškai realius santykius, pusės. Yra tik vienas būdas suprasti, ar esate mylimas. Ar reikalingas. Labai paprastas būdas.

Jeigu patekote į bėdą, susirgote, užgriuvo problemos, mylintis žmogus tuojau pat susiruoš atvykti. Įveiks visas kliūtis. Kad padėtų.

Jeigu tai neįmanoma, jeigu jus skiria neįveikiamos aplinkybės, mylintis žmogus nedelsdamas pasiūlys pinigų. Išsiųs juos iš karto, sukrapštys reikiamą sumą, ir atsiųs. Net jei tektų įsiskolinti ar parduoti turtą, pinigų jis atsiųs. Jeigu atsisakysite, jis vis tiek pasiūlys.

Štai toks paprastas būdas. Paprastas meilės požymis. Ir jis visada suveikia, jei egzistuoja meilė.

Kad ir kokios susiklostytų aplinkybės, mylintis žmogus pasiūlys pinigų. Jeigu reikia – išsiųs.

Taip vieno poeto sesuo atsiuntė jam pinigų iš lagerio Sibire, kuriame sėdėjo. Atsiuntė apgailėtinus grašius, iš kur Gulage dideli pinigai? Tačiau tai buvo meilės grašiai. Šventi grašiai… Ji mylėjo savo brolį.

O visi tie och, ach ir ajajai, visi tie „laikykis”, ašaros ir užuojautos žodžiai – viso labo emocijos. Nieko blogo jose, žinoma, nėra. Mes šiam žmogui neabejingi!

Tačiau tai ne meilė. Tai neabejingumas. Nemokamos emocijos ir galimybė laikyti save geru ir mylinčiu žmogumi. Ne daugiau…

.