Nepatinka rezultatas? Keiskite savo elgseną

Taip susiklostė, kad dauguma žmonių mano, jog kaltės jausmas – labai geras dalykas. O žmogus, kuris save kaltina – geras žmogus, nes jis turi sąžinę. O jeigu jis turi sąžinę, vadinasi, yra padorus. Bet tai absurdas!

Juk būtent tas, kurs save kaltina , ir yra pats blogiausias ir nepadoriausias žmogus. Jis nuolat tvirtina: „Aš blogas, aš nedoras, aš negeras, netinkamai pasielgiau“. Tokiomis mintimis jis pritraukia atitinkamas situacijas. Bausmė dar nė vieno žmogaus nepakeitė į gerąją pusę.

Visas situacijas gyvenime mes sukuriame sau patys – savo mintimis, jausmais, emocijomis. Kaltės jausmas – pats žalingiausias iš visų.

Kiekvienu atveju stenkitės atsakyti į šiuos magiškus klausimus: „Kam? Dėl ko save baudžiu? Kodėl save nuolat kaltinu, baru ir kritikuoju?“.

Ne kiekvienas sugeba iškart atsakyti į šiuos klausimus. Mes įpratę užduoti sau kitus klausimus: „Už ką? Kodėl?“. Bet tai visai ne tie klausimai. Jie nepadės nieko pakeisti, tik sukels dar daugiau skausmo.

Tai dėl ko žmonės kaltina ir baudžia save?

Įsivaizduokite, kaip suaugusieji baudžia vaikus. Kam jie tai daro? Tikriausiai tam, kad vaikas nedarytų kažko, ką suaugusieji laiko blogu poelgiu. Jie nuolat kartoja vaikui: „Nedaryk to. Neik ten. Tai bloga, purvina, siaubinga“. Bausdami vaiką suaugusieji siekia, kad jis taptų geresnis, kad pakeistų savo elgesį. Kaltės jausmas ir bausmė grindžiami gerais ketinimais.

Tačiau čia glūdi paradoksas: bausmė moko, ko nereikia daryti, bet nemoko, ką daryti vietoj to.

Panagrinėkite tokį pavyzdį: tarkime jūs įskaudinote artimą žmogų. Jūs nenorėjote to, tačiau į jūsų poelgį jis sureagavo įsižeidimu. Jūs sukūrėte tokią situaciją. Ir tas žmogus taip pat sukūrė ją. Jūs pritraukėte jį savo agresija, bet ir jis pritraukė jus savo polinkiu įsižeisti. Yra situacija, yra veiksmas ir dviejų skirtingų žmonių reakcija į vieną ir tą patį įvykį. Nėra kalta nė viena pusė. Kiekviena turėjo savų minčių ir kiekviena gavo atitinkamą rezultatą.

Egzistuoja keli būdai sureaguoti į tokią situaciją.

Pirmas. Jeigu jūs jausitės kalti, tai savo kaltės jausmu pritrauksite į savo gyvenimą tokią pat situaciją, tik šį kartą būsite ne skriaudėjo, o nuskriaustojo vaidmenyje.

Antras. Jeigu jūs laikote save teisiu ir nekeičiate savo elgesio, tai kitą kartą jūs vėl pateksite į tokią pat situaciją. Susidarys uždaras ratas. Jūs nuolat kelsite skausmą aplinkiniams.

Trečias būdas – tai prisiimti atsakomybę. Nustatykite kokiu savo elgesiu, kokiomis mintimis ir kokias žodžiais sukūrėte tokią situaciją.

Peržvelkite tą įvykį nuo pradžios iki galo ir pagalvokite, kokią teigiamą pamoką jis davė. Būtent teigiamą, o ne neigiamą. Ir sukurkite naujus elgsenos būdus, naujas mintis. . Nuspręskite sau, ar verta jums būti skriaudėjo vaidmenyje. Jeigu ne, tai kokiais kitais veiksmais jūs galite suteikti žmogui malonumą?

Pasirodo, kad viskas labai paprasta: padarę kokį nors veiksmą – gaunate rezultatą, o ne bausmę. Nepatinka rezultatas – pakeiskite savo elgseną (be jokios bausmės). Ir keiskite savo elgseną tol, kol negausite pageidaujamo rezultato.

Susidaro grandinė: poelgis – rezultatas – naujas poelgis – naujas rezultatas.

Atleiskite sau. Atleiskite už praeitį ir iš anksto už ateitį. Jūs dėl nieko nesate kalti.

Mūsų pasąmonė visada būna susijusi su Aukščiausia sąmone. Todėl bet kokioje situacijoje žmogus visada elgiasi geriausiu būdu. Ar verta bausti save už geriausią, ką sugebėjote tą akimirką toje situacijoje?

Prisiimti atsakomybę vietoj kaltės jausmo, vadinasi, pačiam padaryti pasirinkimą savo gyvenime. Kaltė ir bausmė nepalieka pasirinkimo galimybės. O atsakomybės jausmas sukuria naujas mintis ir naują elgsenos būdą. Svarbu ne šiaip sau nustoti kažką daryti, o išmokti daryti vietoj to kažką naują, pozityvesnį už senąjį.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.