Kadaise žymus rašytojas yra pasakęs: „Nori būti laimingas, būk.“ Žinoma, vieniems tai tik skambi frazė, kitiems – gyvenimo būdas. Būti laimingi nėra lengva, bet verta išmokti džiaugtis kiekviena diena. Tik kaip? Šįkart atsakymo į šį klausimą ieškome drauge su bioenergetiku Vygandu Šimkumi, kuris jau ilgus metus padeda žmonėms išmokti atrasti vidinę sielos ramybę ir laimę…
Kodėl kai kuriems žmonėms sekasi, o kai kuriems – ne? Ar tai susiję su žmogaus karma?
Be abejo, tik to nevadinčiau karma, kad nesuklaidinti. Daugelis suvokia karmą kaip kažkokią mistinę bausmę, o už ką – jie ir patys nežino. Mes niekuomet nesame baudžiami. Ateinant į Žemę mes patys pasirenkame mokytis ir būti nuleidžiami į žemesnes vibracijas tam, kad patirti pilnatvę, atrasti savo sielos pašaukimus ir juos atradus toliau vystyti.
Priežastį dėl kurios mes ateiname ir kurios mes ne visuomet pilnai žinome, tikslingiau būtų vadinti paprasčiausiai Sielos Siekiu. Siekiu tobulėti, augti, daryti gero sau ir tuo geru dalintis su kitais. Tik tos priežastys būna labai skirtingos. Netgi toje pačioje situacijoje du žmonės gali mokintis absoliučiai skirtingų sielos dalykų.
Kuomet mes vykdome savo Sielos Užduotį, tuomet mums paprastai sekasi gerai, visus išbandymus pereiname nesunkiai, mums nebereikia ilgai kankintis prie nuobodžių misijos dalių. O tie, kurie priešinamės šiai karmai, pasilieka tarsi antrus metus toje pačioje klasėje. Ir vėl kartoja.. Tik šį sykį jau sudėtingiau, sunkiau. Kam? Tam, kad mes pagaliau pamatytume kontrastą, išspręstume tuos vidinius sielos galvosūkius, kad pagaliau ateitų ilgai lauktas aiškumas. Išsprendus jų niekada nebereikės kartoti. Na, nebent patys norėtumėte. Kitaip Jūsų niekas neprivers patirti dar kartą tai, ką jau esame išmokę.
Kartais žmonės sako, jog jie nori būti laimingi, bet negali, lyg kažkas juos viduje kankina, smaugia. Įdomu būtų sužinoti, kuo pasireiškia nusilpusi žmogaus energetika?
Silpnumu, nuolatiniu nenoru nieko daryti, apatija, tokiam žmogui viskas tampa nebeįdomu. Jis jau nieko naujo nebenori siekti gyvenime. Jeigu jaučiate, kad artinasi ta riba, kuomet jau nieko nenorėsite iš gyvenimo, meskite viską, ką tuo metu darote ir pasiimkite keletą dienų poilsio. Kitaip paprasčiausiai pervargsite.
Yra ir lengvesnė stadija, – kuomet žmogus jaučiasi išsekęs, atidavęs dalį savęs nemylimam darbui ar paprasčiausiai tam, kad išgyventi, jis jaučiasi beprasmiškai švaistąs laiką. Ir jo siela taip pat tai jaučia ir siunčia jam pavojaus signalus. Kartais netgi ligos pavidalu.
Tai kaip gi atgauti tą prarastą energiją, sielos ramybę, gyvenimo džiaugsmą?
Savirealizacija – reikalinga, tiesiog būtinas elementas sielos ramybei pasiekti. Kitaip gresia perdegimas arba polinkis svaigintis alkoholiu bei kitomis priemonėmis, bandymas atgauti bent dalį buvusios sielos ramybės. Aišku visa tai tik iliuzija, dar niekas alkoholiu neišsigydė nepatikusio darbo ar nepasitenkinimo savimi. Tai tik dar labiau nugramzdina į problemas. Todėl pajutus pavojaus signalus, pirmai progai pasitaikius, bėkite iš tokio darbo ten, kur yra bent šioks toks šansas būti paaukštinam pareigose ar kaip kitaip išreikšti savo individualybę – tai reikalinga mūsų sieloms.
Pati geriausia apsauga nuo pervargimo – daryti tai, ką mėgstate, mylėti save. O jeigu tai daryti nepavyksta, sunku, tuomet mylėkite kitus, raskite kažką, kuo įprasminsite savo buvimą Žemėje, duodami jiems dalį savo džiaugsmo. Kai mes dalinamės džiaugsmu ir gerumu, mes neprarandame dalies savęs, o kaip tik – sustiprėjame ir įkvepiame savo pavyzdžiu ir kitus.
Yra ir kitas būdas – galima laikinai pasinaudoti energetiniu atstatymu, Reiki subalansavimu – ši energija atstato mūsų pažeistus energetinius laukus, kurie yra pažeidžiami tuomet, kai mes neklausome savęs, laiku nesustojame, kai apsikrauname pykčio, savęs naikinimo, nusivylimo emocijomis – visi šie ir kiti negatyvūs jausmai sekina mūsų jėgas ne ką mažiau nei diena nemylimam darbe ar ne pagal profesiją.
Pastebima, kad miestai mėgsta skirtingus medžius. Įdomu būtų sužinoti, ar kinta miesto energetika nuo medžių gausos?
Taip, žinoma. Medžiai yra gamtos dalimi, o gamtoje žmogaus kūnas susibalansuoja greičiau pats, jam nereikalingi tokie intensyvūs medikamentai, būdamas gamtoje žmogus sužadina savo paties gydomąsias savybes. Juk pastebėkite – kūnas juk visuomet gydosi pats, vaistai tik padeda pasveikti ar numalšindami bakterijų poveikį ar slopindami uždegimus, ar kaip kitaip padėdami, bet niekuomet tiesiogiai negydo paties kūno ląstelių. Visą gydomąjį darbą atlieka pats žmogaus kūnas ir kai yra gerai susiderinęs, šį darbą atlieka greičiau ir lengviau.
Laura Rimgailė
