Darbas, namai, parduotuvės, tvarkymas, maisto gaminimas, šeimyniniai rūpesčiai, miegas. Nuobodu! Kasdien vis tas pats ir tas pats.
Tokių liūdnų žodžių galima išgirsti dažnai. Nykios mintys veda į nusiminimą ir depresiją.
Kaip pažvalinti save? Kaip suteikti ryškių spalvų ir emocijų savo gyvenimui? O pasaulis siūlo daugybę būdų pasidžiaugti, pasilinksminti, atskiesti savo pilką kasdienybės monotoniją.
Galima išsiruošti į žygį po parduotuves ir nusipirkti sau dešimtą kepurę. Galima įsivelti į naujus audringus santykius, tada nebus nė minutės ramybės, vyks dramos, supsis emocinės sūpuoklės. Galima įsipilti į savo kūną alkoholio ar dar ko nors. Galima pasitraukti į virtualią realybę, kur bus įmanoma daryti įtaką kitiems ir gauti atpildą. Dar galima skaniai pavalgyti, naudoti aštrius prieskonius, kad jie kaip nors išjudintų. Galima gauti adrenalino užkopus į kalno viršūnę ar skriejant dideliu greičiu autostradoje, rizikuojant gyvybe, šokinėjant nuo vieno kraštutinumo prie kito.
Bet visa tai trumpalaikės priemonės. Ir kaskart jų reikės vis daugiau ir stipresnių, nes įvyksta greitas pripratimas ir jos nustoja jaudinti. Tačiau kitų variantų žmogus dažniausiai nemato. Kodėl?
Kad atsakytumėte į šį klausimą, reikia išsiaiškinti, kodėl būtent jus užvaldo nuobodulys. Kodėl natūralus, normalus gyvenimas suvokiamas kaip rutina ir tampa prėskas, beskonis?
Už nuobodulio gali slypėti istorija apie savo troškimų, interesų praradimą. Tai, kas jums patiko, kai buvote vaikas, suaugusieji suniekindavo ir atmesdavo. Patiko šokiai? Niekai visa tai. Lankysi krepšinį. Patraukė geltona suknelė? Nepraktiška, greitai susitepa, vilkėsi pilką kostiumėlį. Traukė fizika? Neperspektyvi specialybė, studijuosi ekonomiką.
Pamažu buvo išstumti savi interesai, savi troškimai ir su jais susiję džiaugsmai, smalsumas, domėjimasis, įkvėpimas, entuziazmas. Jie užleido vietą tėvų nurodymams ir primestiems įsipareigojimams.
Dar daugiau, nuobodulys, ilgesys, nusiminimas gali būti artimųjų jausmų palaikymo ir perėmimo rezultatas. Pavyzdžiui, šeimoje buvo į depresiją linkęs tėvas. Gyvenimas, jo nuomone, nenusisekė. Jis laikė save nevykėliu. Prie jo išgyvenimų, kurie panašūs į verkšlenimus, prisijungė vaikas. Kodėl? Juk jam buvo gaila tėvo!
Ir paskui visa ši mišrainė – nurodymai, įsipareigojimai, svetima neviltis, savi išstumti troškimai ir džiaugsmai – pasireiškia žmogui kaip gyvenimo nuobodybė. Ir tai bus dėsninga. Tai bus visai natūrali pasekmė.
Kontakto su savimi atstatymas, savęs susigrąžinimas padeda pajusti gyvenimo džiaugsmą ir malonumą. Tada ima džiuginti savo kūno judesiai, paprastas maistas, santykiai be dramų ir emocinių sūpuoklių, kasdienis darbas, namų tvarkymas, buitiniai rūpesčiai, daugybė mažyčių malonių smulkmenų.
