Parodomasis gyvenimas: kodėl tampame priklausomi nuo socialinių tinklų?

Socialiniuose tinkluose žmonės lankosi dėl įvairių priežasčių. Vieni ieško pramogų ir prasiblaškymo, kiti bendrauja su draugais, treti seka naujienas, o kai kurie patys generuoja turinį. Kartais net nepajuntame, kaip svarbaus pokalbio metu automatiškai išsitraukiame telefoną ir imame jame naršyti.

Jeigu telefono nebuvimas šalia sukelia diskomfortą, jeigu jūs negalite likti be ryšio ir netikrinti naujienų srauto, vadinasi, jūs kaip milijonai žmonių pasaulyje jau tapote priklausomi.

Galima išskirti tris psichologines priežastis, kurios dažniausiai nulemia tokią priklausomybę.

Nerimas

Žmonės yra taip sutverti, kad daugiausia dėmesio kreipia į blogas naujienas. Mums pirmiausia reikia sužinoti tai, kas mums pavojinga, o tik paskui – kas naudinga. Dėl nesibaigiančio naujienų srauto socialiniuose tinkluose mes galime kas minutę surasti žinią, kuri mus emociškai paveiks. Jautrūs žmonės sklaidydami naujienas išgyvena neigiamų emocijų virtinę. Kuo daugiau blogų žinių, tuo labiau stiprėja nerimas ir tuo dažniau žmogus žvilgčioja į naujienų srautus. Ypač aiškiai tai pastebima būna stiprių visuomeninių sukrėtimų fone.

Informacinis greitas maistas

Kita priežastis, sukelianti tokią priklausomybę yra mūsų troškimas patirti malonumą iš interneto naudojimo. Mes mėgstame žaisti ir linksmintis. Realiame gyvenime tam tenka išeikvoti daug jėgų, laiko ir lėšų. O malonumas iš socialinių tinklų yra prieinamas ar gali būti gaunamas vienu mygtuko paspaudimu. Atkreipkite dėmesį į pranešimų kokybę – kiek daug tarp jų supaprastintų iki vienos nuotraukėlės ir poros eilučių ar net žodžių prierašo.

Tai yra informacinis greitas maistas. Kaip ir paprastą greitą maistą, jį labai lengva praryti. Jis labai greitai išstumia sudėtingesnį ir naudingesnį maistą (šiuo atveju – intelektualųjį).

Dėl to klasikinis intelektualinis penas – knygos, meniniai filmai, spektakliai – su laiku pasidaro per sunkus ir „neskanus“. Mes stengiamės vartoti tai, kad suteikia malonumą be didelių jėgų, laiko ir lėšų sąnaudų.

Emociniai spąstai

Kitų žmonių pripažinimas ir įvertinimas yra vienas svarbiausių mūsų psichikos poreikių. Kai mes patenkiname šį psichologinį poreikį, gauname fiziologinį apdovanojimą – ima gamintis dopaminas. Mums pasidaro fiziškai gera. Tai veikia sistemas, skatinanti mus atlikti teisingus veiksmus ir nesielgti netinkamai. Ji ir nulėmė mūsų evoliuciją.

Tačiau kai ši apdovanojimo sistema dar formavosi, žmonija neturėjo socialinių tinklų, kuriuose dabar taip lengva gauti savo pripažinimo porciją. Nusifotografavai gražaus muziejaus fone, perrašei svetimą anekdotą ir gauni socialinį pripažinimą šūsnies „like“ pavidalu. Tai padaryti galima su minimaliomis pastangomis, net neišeinant iš namų.

Tokie yra emociniai spąstai, į kuriuos mus įvaro mūsų psichika. Kiekvieną kartą mes gauname vis mažiau dopamino, mums reikia daugiau ir daugiau tų „like“ ir komentarų. O siekti kitų pripažinimo ir palaikymo sunkesniais ir labiau varginančiais būdais mes nenorime. Organizmas taupo jėgas ir žengia lengviausiu keliu.

Ką daryti?

Kovoti su šia priklausomybe galima, tik reikia pirmiausia pašalinti priežastis, kurios ją suformavo. Reikia išsiaiškinti savo nerimo ištakas, padidinti savo pasiekimų kokybę, išmokti gauti pripažinimą realiame gyvenime už tikrus laimėjimus ir ne pigių „like“ paspaudimų pavidalu.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *