Daugelis iš mūsų esame girdėję, kad išbarstyti druską – blogas ženklas. Bet ar kada susimąstėte, iš kur kilo šis įsitikinimas ir kodėl jis vis dar gajus?
Šio prietaro istorija siekia tolimą praeitį, kai druska buvo brangi ir reta prekė.
Senovėje druska buvo tokia vertinga prekė, kad jos kainą buvo galima palyginti su auksu.
Ji vaidino svarbų vaidmenį namų ūkyje, nes buvo naudojama ne tik maisto ruošimui, bet ir konservavimui.
Dėl didelės vertės ir svarbos išgyvenimui druskos išbarstymas buvo laikomas didele nelaime.
Žmonės bijojo, kad šio vertingo ištekliaus praradimas sukels skurdą ar bėdą. Šios baimės pagimdė prietarą, kad išbarstyta druska atneša nelaimę.
Prisiminkite druskos riaušių istoriją, kai dėl pernelyg aukštai užkelta druskos kaina išprovokuodavo didelio masto sukilimus.
Druska nebuvo vien prieskonis, bet ir strateginis išteklius, ir netgi nedidelio kiekio praradimas galėjo būti reikšmingas. Tokiu būdu žmonių sąmonėje įsišaknijo įsitikinimas, kad išbarstyta druska – nelaimė.
Tačiau laikui bėgant druska tapo lengvai prieinama ir įperkama, o štai prietaras išliko.
Šiandien, žinoma, druskos galima nusipirkti bet kurioje parduotuvėje už nedidelę kainą. Nebėra trūkumo ir ji nebeturi tokios vertės, kokią turėjo anksčiau.
Vis dėlto, nepaisant to, daugelis žmonių ir toliau tiki prietarais ir nerimauja, jei netyčia išbarstė druską.
Prietaras, kad druskos išbarstymas sukels skandalą, jau seniai prarado savo aktualumą. Šiais laikais druska nėra brangi ir jos esama kiekvienuose namuose.
Tačiau kodėl šis prietaras toks gajus? Galbūt tai susiję su žmogaus polinkiu į prietarus ir tradicijas.
Mes linkę tikėti dalykais, kurie perduodami iš kartos į kartą, net jei nebėra racionalaus paaiškinimo.
Prietaras dėl druskos yra viena iš tų senovės istorijų, kurios vis dar gyvena mūsų pasąmonėje.
Žmonės mėgsta kasdieniame gyvenime ieškoti ženklų ir simbolių, o seni prietarai suteikia jiems pasitikėjimo ir saugumo jausmą.
Juk prietarai yra mūsų kultūros ir istorijos dalis. Ir nors jie gali atrodyti nelogiški, jie padeda mums palaikyti ryšį su praeitimi. Tikėti ženklais ar ne – asmeninis pasirinkimas.
