Prisilietimai, apsikabinimai ir bet koks platoniškas fizinis kontaktas yra tiesiog būtinas, kad žmonės jaustųsi laimingi, ne vieniši ir svarbūs tiems, kurie šalia. Deja, šiuolaikiniame pasaulyje tokių prisilietimų tampa vis mažiau.
Thinkinghumanity.com pateikia 4 priežastis, kodėl turėtumėme dažniau vienas kitą liesti ir apkabinti. Panašu, kad tokie prisilietimai išties daro stebuklus.
Dažnas fizinis kontaktas yra naudingas žmogaus sveikatai
Apkabinimas ne tik malonus, bet ir sveikas. Reguliarūs apsikabinimai gali sumažinti žmogaus širdies ritmą ir kraujo spaudimą. Tai ne tik momentinis efektas, kūnas iš tiesų tampa sveikesnis ilgalaikėje perspektyvoje.
Apkabinimai stiprina imuninę sistemą, mažina stresą ir nerimą. Mylimo žmogaus apkabinimas yra tarsi jo paramos ir palaikymo išraiška.
Dažniau apsikabinantys jaučiasi ne tik laimingesni, jie iš tiesų tampa labiau apsaugoti nuo įvairių infekcijų.
Fizinis kontaktas stiprina grupės dinamiką, kuriant neseksualinį intymumą
Paspausdami ranką ar paplekšnodami kitam per petį siunčiame neverbalinę bendradarbiavimo žinutę. Tokie prisilietimai turi ne tik asmeninę, bet ir ekonominę naudą. Psichologijos profesorius Danielis Keltneris tyrė prisilietimų vaidmenį NBA krepšinio komandų kontekste. Tyrimas parodė, kad komandos, kurių žaidėjai dažniau vienas kitą paliečia, dažniau laimi rungtynes. Tikėtina, kad ši taisyklė galėtų būti pritaikoma tiek ir darbe bei mokykloje.
Fizinis kontaktas stiprina pasitikėjimą ir saugumo jausmą
Pagal rankos paspaudimą, žmonės vertina kito patikimumą. Šį klausimą nagrinėjo ir Ray’us Williamsas: „neurologas Edmundas Rossas rado, kad fizinis prisilietimas aktyvuoja kaktinėje srityje esančia orbitofrontalinę smegenų žievę, susijusią su apdovanojimo ir gailesčio jausmais. Danielis Keltneris tvirtina, kad prisilietimai siunčia saugumo ir pasitikėjimo signalus bei nuramina. Jie aktyvuoja nervą klajoklį, kuris glaudžiai susijęs su užuojauta ir gailestingumu, todėl paprastas prisilietimas paskatina oksitocino išsiskyrimą, vadinama „meilės hormonu“.“
Žmonės, patiriantys daug fizinio kontakto, yra mažiau linkę smurtauti
Mokslu yra įrodyta, kad vaikai, kurie buvo retai apkabinami ir mylimi, yra labiau linkę smurtauti suaugę. Neuropsichologas James W. Prescottas tvirtina, kad kai vaikas yra mylimas, jis mokosi formuoti sveiką ryšį su kitu žmogumi. Užaugę, tokie vaikai yra mažiau linkę naudoti prisilietimą užgauliu ar agresyviu būdu. Ankstyvi prisilietimai yra emocinio stabilumo pagrindas.
