Reikia patylėti

Septynios situacijos, kai reikėtų patylėti

Žinojimas, kada reikia nutilti ir nekalbėti, gali būti naudingesnis už sugebėjimą įtikinamai išreikšti mintis. Tiesą sakant, gyvenime būna tokių momentų, kai tyla pasako daugiau už žodžius. Būna laikas, kai geriausia tiesiog klausytis, įsisavinti ir suprasti.

7 situacijos, kai reikia patylėti

1. Sielvarto akimirkomis

Negalima pamiršti, kad gyvenime būna daug liūdnų akimirkų. Tokiais atvejais mums net nesiseka surasti tinkamų žodžių, kuriais galėtume paguosti ir palaikyti sielvartaujantį ar bėdos ištiktą žmogų. Tada geriau leisti kalbėti tylai.

Tyla sielvarto akimirkomis nėra abejingumo ar empatijos stokos ženklas. Priešingai, tai gali perteikti gilų supratimo ir užuojautos jausmą. Ji siunčia žinią, kad esate šalia, kad dalijatės jų skausmu, net jei nieko nesakote.

Tokiais atvejais jūsų tylus buvimas gali būti daug labiau paguodžiantis nei bet kokie jūsų žodžiai. Tada tyla tikrai būna iškalbinga. Tad atminkite, kad kai kas nors liūdi, nesijauskite įpareigoti užpildyti erdvės žodžiais. Tiesiog klausykite ir būkite šalia. Tokiomis akimirkomis tyla tampa veiksminga bendravimo forma.

2. Derybų metu

Tyla gali būti galingas įrankis derybų metu. Žmogaus prigimtis reikalauja užpildyti nepatogią tylą. Šis troškimas būna toks stiprus, kad žmonės kalbėdami dažnai atskleidžia daugiau, nei ketino.

Derybose tylėjimo taktika gali būti jums naudinga. Pateikę savo pasiūlymą ir nutilę, galite paskatinti antrąją pusę atskleisti savo mintis ar net nusileisti. Be to, Mičigano universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad derybininkai, kurie prieš atsakydami nutilo bent trims sekundėms, galėjo padidinti savo pozicijų galutinę vertę 12 proc.

Tad, kai kitą kartą atsidursite derybose, atminkite: tylėjimas yra ne tik geras dalykas, bet ir naudingas. Neskubėkite užpildyti tylos; palaikykite ją ir leiskite jai dirbti jūsų labui.

3. Kai kas nors kitas kalba

Tai gali atrodyti akivaizdu, bet nustebsite, kaip dažnai to nepaisoma. Kai kas nors kalba, svarbu tylėti ir klausytis. Ne tik todėl, kad tai mandagu, bet ir todėl, kad tai leidžia visiškai suprasti kito požiūrį.

Pertraukus ką nors sakinio viduryje arba suformulavus savo atsakymą jam dar kalbant, gali kilti nesusipratimų. Tai taip pat gali priversti kitą žmogų jaustis neišgirstam ir negerbiamam. Tylėjimas, kol kiti kalba, rodo, kad vertinate jų mintis ir nuomonę. Tai skatina atvirą dialogą ir ugdo abipusės pagarbos jausmą.

Kai kitą kartą dalyvausite pokalbyje, pabandykite atsispirti norui įsikišti. Verčiau leiskite kitam žmogui užbaigti savo mintį. Galite išmokti iš to ko nors naujo, o pašnekovas įvertins, kad visą dėmesį skyrėte jam.

4. Kai vertinate gamtą

Ar kada nors atsidūrėte gamtos grožio apsuptyje ir staiga supratote, kad žodžiai negali iki galo apibūdinti to stebuklo, kurį patiriate? Gamta turi savo kalbą. Lapų ošimas, paukščių čiulbėjimas, upelių čiurlenimas – visa tai pasakoja savo istoriją. Tačiau norėdami tai išgirsti, turime tylėti.

Kai nuraminame savo mintis ir tiesiog klausomės, galime susisiekti su gamta gilesniu lygmeniu. Galime geriau įvertinti jo grožį ir įgauti stiprų taikos ir ramybės jausmą.

Tad kitą kartą eidami pasivaikščioti į parką ar kopdami kalnų taku, trumpam sustokite ir įsiklausykite. Tegul gamtos garsai užpildo jūsų pojūčius. Galite pastebėti, kad tyla kalba garsiau nei žodžiai, kai reikia suvokti mus supantį pasaulį.

5. Kai guodžiate savo mylimąjį

Kartais tie, kurie mums rūpi, atsiduria situacijose, kai žodžių tiesiog neužtenka. Jie gali susidurti su širdgėla, nusivylimu ar asmenine nesėkme. Tokiais laikais jiems reikia ne tik patarimo ar paramos, bet ir patikinimo, kad jie nėra vieni. Jie turi žinoti, kad šalia jų yra kažkas, kuris nori suprasti jų būseną, nebandydamas ištaisyti ar sumenkinti.

Čia tyla tampa meilės kalba. Pasirinkdami tylą ir tiesiog klausydami, jūs sakote savo mylimam žmogui: „Aš čia su tavimi. Tau nereikės to išgyventi vienam.“ Šis tylus palaikymas dažnai reiškia daugiau, nei gali išreikšti žodžiai.

Todėl pamatę, kad mylimas žmogus sielvartauja, neskubėkite ieškoti tinkamų žodžių. Kartais jam tereikia jūsų tylaus buvimo, jūsų noro išklausyti ir nepajudinamo palaikymo.

6. Savirefleksijos metu

Mano draugo gyvenime buvo laikotarpis, kai atrodė, kad viskas sukasi nekontroliuojamai. Jis buvo prisiėmęs per daug pareigų, susidūrė su asmeninėmis problemomis ir jautė, kad nuolat nieko nespėja. Šio chaoso viduryje jis suprato, kad jį visada supa triukšmas – ne tik tiesioginis triukšmas, bet ir jo paties minčių bei išgyvenimų triukšmas.

Vieną dieną jis nusprendė pailsėti nuo viso šito triukšmo. Jis rado ramią vietelę netoliese esančiame parke ir ten sėdėjo, nieko neveikė, tik klausėsi gamtos garsų. Iš pradžių tyla buvo nejauki. Jo protas toliau lenktyniavo, bandydamas suprasti savo problemas. Tačiau kuo daugiau laiko jis praleido tylėdamas, tuo labiau savijauta keitėsi.

Jis pradėjo žiūrėti į dalykus iš kitos perspektyvos. Tyla jam leido apmąstyti savo situaciją nepasiklystant mintyse. Ji suteikė jam progą priimti tai, kas vyksta, ir pradėti galvoti, kaip judėti į priekį.

Ši tylos akimirka jam tapo viena šviesiausių jo gyvenimo patirčių. Jis suprato, kad kartais reikia atsitraukti nuo triukšmo ir įsiklausyti į tylą savyje. Būtent šiomis ramiomis akimirkomis dažnai atgauname aiškumą ir ramybę.

7. Apmąstymų akimirkomis

Tyla yra scena, į kurią išeina giliausios mūsų mintys ir įžvalgos. Kai leidžiame sau būti tyliai, be blaškymosi ar trukdžių, suteikiame savo protui daugiau erdvės mąstyti, analizuoti ir kurti. Tada galime iš tikrųjų įsiklausyti į savo vidinį balsą ir giliau suprasti save bei mus supantį pasaulį.

Todėl, atsidūrę apmąstymų situacijoje, apkabinkite tylą. Tai gali būti raktas į jūsų didžiausias įžvalgas ir atradimus.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *