Tikriausiai kiekvienas žmogus mūsų planetoje bent kartą gyvenime svajojo turėti santykius be konfliktų ir skandalų. Kai kurie žmonės, nuoširdžiai vengdami skandalų, galvoja, kad visas tarp vyrų ir moterų iškylančias problemas įmanoma išspręsti taikiai. Iš tikrųjų gi susitarti nėra paprasta. Kaip rodo praktika, šitas sugebėjimas susiformuoja anaiptol ne iš karto.
Priežasčių konfliktams ir skandalams šeimoje gali būti begalė, pradedant buitiniais menkniekiais, baigiant vos ne kosminio masto problemomis. Iš esmės kiekvieno skandalo tikslas yra įtikinti partnerį, kad aš esu teisus, mano nuomonė apie kokį nors įvykį ar reiškinį teisingiausia. Tuo pat metu reikia turėti galvoje, kad oponentas ar oponentė turi savo, visiškai kitą nuomonę apie tą dalyką. Šitaip susiduria interesai ir tas susidūrimas toli gražu ne visada neskausmingas.
Santykių pradžioje skandalų priežastimi dažniausiai tampa tai, kad jaunieji sutuoktiniai visiškai skirtingai įsivaizduoja šeimyninį gyvenimą, visas tas pareigas ir teises, kurios galioja šeimoje. Kitaip sakant, vyrai ir moterys turi skirtingus šeimos vaizdinius savo galvose. Dėl to ir jų lūkesčiai smarkiai skiriasi. Jis laukia iš jos, tarkime, skanių patiekalų, bendravimo jam įdomiomis temomis ir sekso, o ji tikisi, kad jis pastoviai rodys jai dėmesio ženklus ir nešios ant rankų.
Tačiau realybėje nei vienas, nei kita negauna pilna apimtimi to, ko jiems norisi. Ir prasideda skandalai. Be to, sutuoktiniai visiškai nuoširdžiai galvoja, kad partneriai turi patys susiprotėti, ko nori kitas. Dažniausiai taip elgiasi moterys, nors ir vyrams pasitaiko. Toks elgesys tik didina įtampą, kadangi paskui apviltus lūkesčius visada seka nuoskauda ir pyktis. Ir būtent tai duoda startą skandalams.
Yra viena labai populiari priežastis skandalams – kai vienas iš sutuoktinių, nesvarbu, vyras ar moteris, nori įsitvirtinti ir pakelti savo savivertę kito sutuoktinio sąskaita. Šitas elgesio modelis gali būti paveldėtas iš tėvų šeimos, kadangi kitokio modelio žmogus nematė, kitokios bendravimo šeimos viduje schemos jis nežino. Pasireikšti tai gali ne vien skandalais, bet ir peraugti į fizinį smurtą. Pavyzdžiui, vyras gali argumentuoti savo elgesį tokiomis tezėmis: „Priimti sprendimus – vyro reikalas”, „Moters vieta – virtuvėje”, „Ką ji gali suprasti šioje srityje?” Moterys tokiose situacijose dažniausiai argumentuoja, kad trokšta gėrio vyrui ir šeimai. Joms būdingos frazės: „Aš geriau žinau, kaip reikia daryti”, „Jis turi daryti, kaip aš noriu, juk aš jo moteris”.
Taip nuvertinamas vyras ar žmona kaip savarankiškas žmogus, o tai savo ruožtu provokuoja visiškai natūralią reakciją – skandalą. Neretai su savo sutuoktiniai taip elgiasi tie, kurie patys turi žemą savivertę ir nesusilaukia žmonėse trokštamo pripažinimo. Dėl to kompensuoja jo trūkumą elgesiu su artimu žmogumi.
„Kas šeimos galva?” – šis klausimas kartais tampa vos ne pačiu svarbiausiu šeimyniniuose santykiuose. Tai susišaukia su tema apie savivertę, tačiau esama svarbių skirtumų. Absoliučios lyderystės šeimoje siekiantys žmonės turi dar vieną tikslą – visiškai pajungti savo valiai kitą žmogų. Sukurti situaciją, kai šeimoje teisus tik vienas sutuoktinis. Tai leidžia valdyti kitą ir pateisinti bet kokiu savo poelgius. Pavyzdys – vyras, kuris visada laiko save teisiu ir dėl to gali labai paprastai paaiškinti žmonai, kodėl nenakvojo namuose: „Taip reikėjo!” Savaime suprantama, toks elgesys provokuos konfliktus, barnius ir skandalus. Žmonės labai negatyviai reaguoja į tuos, kurie nesiskaito su jų nuomone ir laiko juos vos ne savo privačia nuosavybe, nejausdami nė lašo pagarbos.
Konfliktai šeimoje – ne tik destruktyvus faktorius. Nuo mažų dienų mums buvo kalama mintis, kad bartis blogai, kad reikia visais įmanomais būdais vengti konfliktinių situacijų. Tačiau tai ne visai teisinga, žmogų reikia mokyti, kaip derėtų elgtis konfliktinėje situacijoje. Šeimose barniai ir konfliktai praktiškai neišvengiami, kadangi du visiškai svetimi ir skirtingi žmonės susituokė ir dabar turi vienas prie kito prisitaikyti. Visai kitas klausimas – kaip elgiamasi konflikto metu, juk neretai koks nors iš pirmo žvilgsnio visiškas niekniekis gali sukelti labai galingą negatyvią reakciją, kuri perauga į skandalą.
Skandaluose labai daug emocijų, o emocijų apimti žmonės mažai kontroliuoja, ką ir kaip kalba. Didėja rizika labai rimtai savo sutuoktinį įžeisti ar pažeminti. Be to, kai kurie sutuoktiniai naudoja skandalus kaip būdą pritraukti dėmesį ne tiek į iškilusią problemą, kiek į savo asmenybę. Taip būna, kai poroje jaučiamas emocinio artumo deficitas.
Aiškintis, kas kaltas, o kas teisus per šeimos konfliktą – prastas sprendimas. Be to, aiškinantis santykius, visada esama rizikos vėl nusiristi į skandalą. Labai svarbus žmogaus elgesys konflikto metu, jam būtina ne tik išsakyti savo mintis, bet ir pasistengti išgirsti oponentą. Kadangi tegu ir skandalo forma, konfliktas visgi yra ne kas kita, kaip dviejų žmonių dialogas.
Vyrais ir moterys išties labai skirtingos būtybės ir tuo pat metu turi labai daug bendro, dėl to efektyviausia pozicija išeinant iš konfliktinės situacijos – susitarti. O tai reiškia, kad reikia sąžiningai įvardinti savo lūkesčius ir būti pasirengusiam juos aptarti, o ne deklaruoti ultimatumų forma. Harmoningoje šeimoje lyderystės klausimas nėra toks aštrus. Vyras sprendžia, sąlygiškai kalbant, kurlink pora eis, o žmona atsakinga už tos kelionės kokybę. Kai vyras sako „Teks bristi per šią pelkę”, moteris atsako: „Gerai, bet reikia užsidėti atitinkamą apavą”. Šitaip nenukenčia nei vieno, nei kito savimeilė, nes abu supranta, kad taip bus geriau kelionei ir apskritai šeimai.
Mokėjimas susitarti, netgi konflikto metu, ir išgirsti partnerį leis porai gyventi drauge ilgai ir iš tiesų laimingai.
