Svarbiausia vyriška iliuzija santykiuose yra įsitikinimas, kad moteris jį priims tokį, koks jis yra. Jis tikisi, kad štai pagaliau sutiko tą vienintelę, kuri nieko nelauks ir nereikalaus iš jo, tik paprasčiausiai dovanos jam meilę. Ir kiekvieną kartą vyras patiria skausmą ir nusivylimą, kai jo nepriima , kai partnerė tikisi ir laukia iš jo kažko daugiau , negu jis yra. Vyras palieka moterį, išeina ieškoti naujų santykių, kur būtų priimamas, tačiau iš naujo patiria nusivylimą. Ir taip tęsiasi vėl ir vėl, nes moters prigimtyje gyvuoja visai priešinga iliuzija.

Taigi, svarbiausia moteriška iliuzija poroje – „vyras dėl manęs pasirengęs pokyčiams, jis augs ir keisis, tenkins mano besikeičiančius poreikius, ir mūsų santykiai vystysis“. Kiekvieną kartą moteris patiria skausmą ir nusivylimą, nes to neįvyksta.

Šios iliuzijos kilusios iš ankstyvosios vaikystės, to rojaus laiko, kai vaiką mylėjo tėvai ir priimdavo jį tokį, koks yra, nieko nereikalaudami mainais. Tai buvo palaimos būsena, kur visi troškimai būdavo patenkinami ir nieko nereikėjo dėl to daryti.

Tačiau tas saldus periodas baigėsi ir tėvai pradėjo reikalauti iš augančio vaiko vis daugiau ir daugiau. Tėvų meilę tapo vis sunkiau pelnyti.

Kaip skaudu buvo! Kaip norėjome , kad mus mylėtų tokius, kokie esame. Mes visada sielos gilumoje ilgėsimės tų laikų ir visada nesąmoningai lauksime iš partnerio to priėmimo, kuris buvo prarastas vaikystėje.

Kai vyras staiga susiduria su tuo, kad iš jo tikisi daugiau, nei yra dabar, jis pasijunta išduotas. Moteris nustoja būti jam motina, kurią jis prarado vaikystėje.

Kai moteris susiduria su tuo, kad vyras negali tapti jai viskuo, ji taip pat pasijunta išduota. Jai sunku išsiskirti su savo vaikiška iliuzija, kad vyro asmenyje ji gali atrasti tėvus.

Žinoma, nulemia ir biologiniai skirtumai.

Kad suprastume moters prigimti, panagrinėkime kiaušialąstę. Pastarosios svarbiausia užduotis – sukaupti maistingųjų medžiagų vaisiui, o toliau augti ir vystytis.

Kad suprastume vyrišką prigimtį, pažvelkime į spermatozoidą. Pastarojo svarbiausia užduotis – judėti pirmyn, pramušti užtvaras ir užvaldyti.

Todėl moterims toks svarbus yra vystymasis santykiuose, tokia jų prigimtis, Kiaušialąstės prigimtis. Ir jos taip skausmingai reaguoja į raidos stoką poroje. Ir jos labiau bijo prarasti santykius.

Vyrai labiau bijo būti „praryti“, prarasti savo laisvę.

Kai tik moteris nubrėžia ribas santykiuose, kai pradeda kalbėti apie vystymąsi, vyras užsimano pabėgti. Jam tai yra palaimos pabaiga, nesugebėjimas gauti rojaus gėrybių, tik todėl kad jis yra geras. Jam tai reiškia spaudimą, nepriėmimą. Be to, vyriška prigimtis visada reaguos nesąmoninga baime į laisvės apribojimus. O bet koks poros susitarimas jam jau reiškia tam tikrą laisvės suvaržymą.

Tačiau be ribų pora negali egzistuoti, ji paprasčiausiai negalės išgyventi. Kurį laiką žmonės apsimetinėja, kad jiems gerai ir neaptarinėja svarbių dalykų. Dažnai moterys neapsvarsto šių ribų tiesiai ir atvirai, bijodamos sunaikinti santykius, bijodamos, kad vyras nesutiks.

Jos slapta manipuliuoja arba ilgą laiką kaupia nuoskaudas, o paskui staiga išsilieja jas ant partnerio. Labai sunku tiesiai ir ramiai susitarti dėl poros taisyklių. Tiesioginis prašymas gali sukelti pasipriešinimą, partneris gali nesutikti ir išeiti. Vyras taip pat tiesiai nekalba apie savo galimybes, bijodamas prarasti partnerę. Todėl abu pasijunta apgauti, kaip pažįsta vienas kitą geriau ir pamato tikrąjį veidą. Kyla noras nuo šios nemalonios realybės vėl pabėgti į iliuzijų pasaulį. Deja, ten mūsų laukia nusivylimas.

Ką daryti? Nuolat ieškoti savo idealaus partnerio? Svarbu išsiskirti su fantazija apie tai, kad partneris sugebės duoti viską ir atstoti tėvus. Tėvai niekada nesugrįš pas mus. Psichologinė branda – tai atsisveikinimas su vaikiškomis iliuzijomis.

Svarbu išmokti atskirti savo fantazijas nuo realaus žmogaus. Svarbu pamatyti po juo gyvą partnerį su jo galimybėmis, tiesiai klausinėti ir atvirai kalbėti apie savo poreikius Ir nuspręsti sau, ar man asmeniškai tinka šio žmogaus galimybės ir ribotumai. Stengtis susitarti ir nepavargti derėtis bei svarstyti kiekvieną kartą. Reikia suprasti, kad niekas negali duoti garantijų, kad gyvenimas yra nenuspėjamas kiekviename etape, kiekvieną dieną. Ir vyras, ir moteris turi teisę išeiti.

Vyrui svarbu priimti tą faktą, kad nė viena moteris netaps jam ta motina, kuri dovanoja meilę tiesiog už tai, kad jis yra. Gyva moteris visada reikalaus vystymosi, tokia yra jos biologinė prigimtis. Ir jeigu ji neprašo to tiesiai, juo blogiau – tada ji manipuliuos arba kaups savyje neigiamas emocijas kaip bombą su laikrodiniu mechanizmu.

Tik abipusė drąsa ir stiprybė gali padėti susitikti vyrui ir moteriai iš tikrųjų. Pamatyti realų partnerį, o ne savo fantazijų vaizdą. Apraudoti negalėjimą surasti tėvus partneryje, išvalyti jo pavidalą nuo savo fantazijų ir susitikti dviem tikriems žmonėms – neteisingiems, keistiems, nenuspėjamiems, išsigandusiems, tačiau vienas kito geidžiantiems.