Dauguma žmonių įpratę nuolat dejuoti ir būti nepatenkinti dėl ko nors. Tačiau yra viena skundų rūšis, už kurią mums nedovanoja aukštesnės jėgos. Visi kiti skundai dažnai būna pateisinami. Silpnas žmogus gali dejuoti, kad skauda, kad yra alkanas, kad jį išdavė artimas asmuo, kad kankina varginanti nežinomybė, nerimas, baimė. Net stiprus žmogus gali kartkartėmis pasiskųsti. Tačiau už skundus, kad gyventi nuobodu, neatleidžiama niekada.
„Man nuobodu“, – sako sotus, sveikas žmogus, turintis stogą virš galvos. Nuobodulį galima greitai ištaisyti. Štai važinėjantis amerikietiškais kalneliais nuobodu nebūna. Kai krestelės ant posūkio, kai kaukštelės per galvą leidžiantis, kai trinktelės šoną lekiant pašėlusiu greičiu, bet koks nuobodulys išdulkės.
Skųstis nuoboduliu – tai skųstis laime
Žinoma, važinėtis teks ne tiek, kiek norėsite, o tiek, kiek nuspręs likimas. Kol visko neiškentėsite šiame sunkiame ir pavojingame kelyje. Ir nežinia, ar sulauksite atrakciono pabaigos.
Nuobodulys atsiranda tada, kai visi poreikiai būna patenkinti, bet žmogus dar ko nors nori. Nori ne iš savęs, nes neketina dėti jokių pastangų. Tai jam taip nuobodu! Jis nori, kad kiti jį linksmintų. Jis nuvertina viską, ką turi. Žaisliukai jam nusibodo, reikia naujų. Senųjų prisikaupė per daug. Nuobodulys – kai įkyrėjo viskas, kai pyragaičiai nebelenda ir atrodo nebeskanūs.
Vieni garsiai ir viešai skundžiasi nuoboduliu. Sako: „Sėdžiu vienas kaip kameroje, veikti nėra ką, valgyti jau nebegaliu, filmus nusibodo žiūrėti. Žinoma, atlyginimą moka, bet be kelionių vis tiek nuobodu. Ir be koncertų, be restoranų.“
Kiti iš rūpesčių nežino, ko griebtis. Kaip sumokėti už būstą, kreditą, kuo vaikus maitinti, už ką vaistų nusipirkti ar kompiuterį pasitaisyti, ankštame butelyje glaudžiasi penki žmonės. Jiems visai nenuobodu. Jiems baisu, neramu, jau ir alkis pradeda kankinti. Bet nuobodulio nėra nė trupučio.
Skundai dėl nuobodulio pritraukia liūdnas pasekmes
Skųstis dėl nuobodulio – tai skųstis dėl laimės. Mat laimė būna tada, kai nėra nelaimės, taip manė senovės filosofai. Laimė – tai kančios nebuvimas. Štai kas yra laimė. Žmonės skundžiasi ne nuoboduliu, o laime, kurios neįvertino. Laimė nusibodo, duokite ką nors kitką!
Ką aukštesnės jėgos gali duoti vietoj laimės? Vietoj sveikatos? Vietoj sotumo ir ramybės? Alternatyvų yra. Vietoj sveikatos gausite ligas, jeigu taip prašysite. Vietoj sotumo – alkį. Vietoj neveiklumo – lakstymą ir katorginį darbą.
Todėl skundai dėl nuobodulio išklausomi. Ir dejuojantis greitai išsivaduoja iš nuobodumo. Nuo visko, kas nusibodo ir įkyrėjo.
Ypač greitai nuobodulio atsikrato tie, kurie lenda prie kitų sunkiai užsidirbančių duonos kąsnį ar kenčiančių negandas, – lenda ir reikalauja, kad juos linksmintų. Ir užjaustų juos dėl nuobodulio.
Norite amerikietiškų kalnelių – garsiai ir ilgai dejuokite dėl nuobodulio. Tik eikite kuo toliau nuo mūsų, kad neužtrauktumėte nelaimių ir mums. Kam nuobodu plaukti „Titaniku“, tas greitai atsidurs lediniame vandenyje, kur nebebus nuobodu.
Nuobodulys praeina, kai vertinate tai, ką turite. Ir padedate kitiems, kuriems nėra kada nuobodžiauti, nes jiems reikia išgyventi.
